Tvaresnės statybos, aplinką tausojantys pastatai ir skaitmenizuota bei inovatyvi NT rinka – tokią ateitį žada visame pasaulyje viena po kitos dygstančios PropTech (angl. property technology) įmonės. Vis dėlto, ekspertai sako, kad Lietuvoje šis sektorius dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Kodėl verta investuoti į PropTech segmentą ir kaip katalizuoti spartesnę jo plėtrą?

Vien per praėjusių metų pirmąjį pusmetį PropTech sektorius globaliu mastu pritraukė 9,7 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų, rodo pernai NT paslaugų bendrovės JLL sudaryta tarptautinė PropTech ataskaita.

Be to, per dešimtmetį šios srities startuolių skaičius išaugo maždaug trigubai ir siekia apie 8 tūkst. Kuriami startuoliai siekia spręsti įvairialypes problemas: nuo energetinės nepriklausomybės didinimo, NT rinkos skaitmenizavimo ar pasiūlos joje auginimo, iki kovos su klimato kaita, pasitelkiant tvarius sprendimus pastatuose ar net jų statymo metu.

Mokytis iš tarptautinių pavyzdžių

Nepaisant daugybės galimybių ir spartaus PropTech pasaulinio augimo, Lietuvoje šis segmentas į priekį juda palyginti lėtai.

Pasak Justinos Klyvienės, inovacijų laboratorijos „Future Leadership“ įkūrėjos, tarptautinis kontekstas išties rodo, kad pastatų inovacijos užsienyje yra gerokai pažengusios, lyginant su mūsų šalimi. Jos teigimu, norint klestintį PropTech sektorių turėti ir Lietuvoje, pirmiausia reikia pradėti nuo prioritetų įsivardijimo ir mokymosi.

„Lietuva save nori pristatyti kaip aukštos pridėtinės vertės inovacijų šalį, tai numatyta ir valstybės strategijoje. Mes jau pamatėme, kad FinTech sektorius per kelerius metus, žengdamas nuoseklius žingsnius, spėjo pasiekti gerų rezultatų. Tai reiškia, kad mes turime ne tik idėjų ir talentų, kuriančių startuolius, bet ir galime tapti pavyzdžiu kitiems. Tad galimybių plėtoti šį segmentą ir jį paversti sritimi, ateityje garsinsiančią Lietuvą, tikrai yra. Norint to siekti, pirmiausia turime įsivardinti, kad PropTech taps mūsų prioritetu, susitarti, kaip to sieksime, išsigryninti bendrą viziją. Tuomet būtina mokytis – žvelgti į užsienio rinkas, analizuoti ir perprasti ten kuriamas inovacijas ir tik tuomet imtis vystyti konkrečius projektus šalyje“, – sako J. Klyvienė.

Investicijų pritraukimas – mažais žingsneliais

Pasak „Future Leadership“ įkūrėjos, dar vienas elementas, be kurio neįsivaizduojamas Lietuvoje besiplečiantis PropTech sektorius – finansavimas. Vis dėlto, jos teigimu, industrijai šalyje dar tik žengiant pirmuosius žingsnius, nederėtų tikėtis iškart sulaukti milžiniškų investicijų, nes jos ateina su ekosistemos branda.

„Maždaug 70 proc. inovacijų kūrėjų tobulina jau esančius produktus, 20 proc. pradeda įnešti kažką naujo ir vos 10 proc. siūlo revoliucines idėjas. Pastarosioms reikia itin daug finansavimo, tačiau Lietuva, kaip maža šalis, to pasiūlyti kol kas negali. Todėl mes turime būti pasiryžę žengti mažus žingsnelius, kaupti patirtį į NT rinką įnešant net ir mažus pokyčius. Tokiu būdu bręs visa ekosistema, verslininkai ims siūlyti vis drąsesnes idėjas, kurios sulauks daugiau ir daugiau palaikymo“, – teigia J. Klyvienė.

Bendradarbiavimas su NT gigantais ir visapusiški talentai

Pasak Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovės „Eastnine“ vadovo Kęstučio Sasnausko, dar vienas būdas „išjudinti“ PropTech sektorių – aktyviai bendradarbiauti su NT industriją pažįstančiomis įmonėmis.

„Seniai šioje industrijoje veikiantys verslai turi sukaupę didelį bagažą žinių ir duomenų, galinčių padėti PropTech verslams vystyti idėjas. PropTech sektorius Lietuvoje neįsibėgės, jei šios dvi pusės neieškos bendrų sąlyčio taškų. Tuo pat metu itin svarbu, kad šių permainų nebijotų ir patyrusios įmonės. Todėl glaudaus ryšio užmezgimas ir puoselėjimas – vienas iš elementų, galintis paskatinti permainas NT srityje“, – teigia K. Sasnauskas.

Jis pratęsia, kad vienas iš pagrindinių PropTech privalumų – įvairias sritis apimantis veiklos spektras. Todėl, pasak jo, reikėtų raginti į šį sektorių įsitraukti kuo daugiau talentų iš skirtingų segmentų.

„Į PropTech verta žiūrėti holistiškai ir plačiai, nes jo ašis yra sudaryta iš įvairiapusių elementų. Tai reiškia, kad į šį terminą telpa su tvarumu, investicijomis bei didžiaisiais duomenimis susiję sprendimai ir permainos statybų technologijų srityje. Turėdami tokį platų mastą specialistų ir įmonių, galinčių pilna koja įsitraukti į PropTech sektoriaus auginimą, privalome vis garsiau kalbėti apie jame slypinčias galimybes ir skatinti Lietuvos kūrėjus išnaudoti savo kūrybinį potencialą šiame segmente“, – teigia pašnekovas.

Sieks suburti PropTech bendruomenę

Kitas svarbus veiksnys, galintis prisidėti prie PropTech industrijos katalizavimo Lietuvoje, yra glaudžios bendruomenės būrimas. Tą akcentuoja „ROCKIT“ finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro vadovė Lina Žemaitytė Kirkman.

„Erdvė žinių, patirties ir idėjų mainams yra viena iš pamatinių sudedamųjų dalių, leidžiančių inicijuoti permainas ir kurti inovacijas bet kokioje rinkoje. Todėl, matydami PropTech galimybes įnešti į šalies NT industriją taip reikalingų pokyčių, nusprendėme sudaryti tokią terpę šio sektoriaus entuziastams. Būtent to siekiame kartu su partneriais inicijuodami Lietuvos PropTech inovacijų programą ir pirmąjį jos renginį – inkubatorių „PropTech Innovation Camp“. Jo metu inovatoriai galės megzti prasmingus ryšius su vietiniais ir tarptautiniais sektoriaus talentais bei investuotojais, gauti naudingų patarimų iš ekspertų ir dar daugiau“, – sako L. Žemaitytė Kirkman.

Lietuvos PropTech inovacijų programą organizuoja „Eastnine“ ir „ROCKIT“, bendradarbiaudami su akseleratoriumi „BalticSandbox“, registracija į renginį vyksta iki spalio 25 d. „PropTech Innovation Camp“ vyks lapkričio 14–18 d.