Lietuvoje tapo madinga kalbėti apie tautiečius, išvykstančius laimės ieškoti svetur. Nuolat skundžiamasi ir baiminamasi, esą netrukus išsilakstysime po įvairius pasaulio kampelius ir taip parašysime nuosprendį valstybei. Ir tik retomis išimtimis prabylama apie užsieniečius, kurie atvyko į mūsų šalį, čia įsikūrė ir net ėmėsi verslo. Vienas jų – Ole Garsdalas (46 m.).

Kelias į Lietuvą

O. Garsdalas į Lietuvą pirmą kartą atvyko prieš 17 metų. Danijoje augęs ir mokslus baigęs vyras dėkingas skandinaviškai švietimo sistemai, kuri leido ne tik mokytis, bet ir kaupti praktines žinias.

„Danijoje mokslai ir praktinė veikla yra neatskirti. Tai sudedamosios, viena kitą papildančios lavinimo dalys. Dėl tokio švietimo sprendimo man buvo gerokai lengviau žengti pirmuosius profesinės karjeros žingsnius“, – neslepia pašnekovas ir prasitaria, kad renkantis veiklos kryptį didelę įtaką padarė tėvas, kuris valdė medžio apdirbimo kompaniją Danijoje. Tiesa, joje Ole niekada nedirbo. Šį verslą vėliau į savo rankas perėmė jo brolis.

Ole buvo puikus, greitai karjeros laiptais kylantis kitos įmonės darbuotojas. Ten būsimas verslininkas pasuko kiek kitokiu nei tėvas ar brolis keliu ir vietoj medžio apdirbimo ėmė rūpintis įrankių, būtinų šiam procesui, platinimu. Žinoma, apie medienos apdirbimo pramonę sukauptos žinios labai pravertė, tad jis greitai rado sėkmingos veiklos formulę. Būtent ji ir atvedė daną į pirmus žingsnius žengiančią nepriklausomą Lietuvą.

„Kartą mane pasikvietė darbovietės vadovas ir pasakė, kad turėsiu vykti dirbti į Lietuvą. Esą šioje šalyje įsteigtame padalinyje netvarka, todėl būtina priežiūra. Iškart reagavau neigiamai: „Ne! Jokiu būdu.“

Kiek pašnekėjęs, jis mane visgi įtikino ryžtis šiai avantiūrai. Tai tikrai buvo avantiūra, nes tuomet buvo 1995-ieji, mažai kas žinojo, kur apskritai ta Lietuva ir kas joje dedasi. Kadangi buvau jaunas, neturėjau jokių įsipareigojimų, nutariau išbandyti savo jėgas. Mano artimieji taip pat nesipriešino, nes suprato, kad esu savarankiškas ir galiu elgtis kaip tinkamas“, – pasakojo O. Garsdalas.

Laukiniai Europos rytai

Į Lietuvą atvykusiam Ole buvo sunku apsiprasti. Čia ne tik trūko daugelio jam įprastų maisto produktų ar komforto, bet ir skyrėsi verslo aplinka. Anot pašnekovo, tuo metu vargiai galėjai pasitikėti kieno nors žodžiu ar rasti reikiamų prekių, todėl visi visko ieškodavo Gariūnuose.

„Tuo metu tai buvo vienintelė vieta, kur galėjai įsigyti reikiamų įrankių. Kita vertus, negalėjai būti tikras, kad nuvažiavus ten ir nusipirkus tam tikrą prekę neteks už ją sumokėti antrą kartą“, – prisimena vyras.

Jam ypač sunku buvo priprasti prie rytų europiečiams būdingo mentaliteto, glumino žodžio nesilaikymas. Anot Ole, apsukrių, savanaudžių žmonių pasitaikydavo ir Danijoje, tačiau ten jie būdavo išimtis, o Lietuvoje – kasdienybė.

Laikui bėgant atvykėlis iš Danijos susidraugavo su Lietuva ir čia gyvenančiais žmonėmis. Negana to, sutiko savo gyvenimo meilę. Ole su žmona lietuve

susituokę jau 15 metų ir kartu augina du vaikus.

Verslininkas nuolat mokosi lietuvių kalbos, kuri jo lūpomis skamba įspūdingai ir gali sudaryti įspūdį, esą Ole yra kilęs iš Lietuvos.

Bankrotas buvo nuosavo verslo pradžia

Vilniaus pakraštyje įsikūrusi bendrovė „Garsdalo medienos technologija“ (GMT), gaminanti ir importuojanti medžio apdirbimo įrankius, iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo kitų panašaus pobūdžio bendrovių. Palyginti nedidelėje įmonėje šiuo metu triūsia 31 darbuotojas.

„Taip nutiko, kad danų kompanijai, kuriai anuomet dirbau, grėsė bankrotas. Laimė, man pavyko ją išgelbėti. Atrodo, ji iki šiol sėkmingai gyvuoja. Aš su ja buvau 2,5 metų ir atidaviau daug jėgų. Bet 1998-aisiais įkūriau savo įmonę ir pavadinau ją „Garsdalo medienos technologija“, – apie savo įmonės veiklos pradžią pasakoja verslininkas.

Ole tvirtina niekuomet nemanęs, kad imsis nuosavo verslo. Esą tai nebuvo svajonė, jis tiesiog pasinaudojo pasitaikiusia galimybe. Tuo, kad nepraleido progos, verslininkas iki šiol nuoširdžiai džiaugiasi.

„Man patinka, ką darau. Aš tuo mėgaujuosi. Nors kelis kartus sulaukiau pasiūlymų parduoti bendrovę, nesutikau. Aš tikiu ja ir noriu kartu su ja augti. Be to, esu dar per jaunas eiti į pensiją“, – šypteli „Garsdalo medienos technologijos“ įkūrėjas.

Krizė privertė keisti verslo kryptį

O. Garsdalo bendrovė veiklos pradžioje pardavinėjo įvairius medžio apdirbimo įrenginius. Laikui bėgant ir gerėjant Lietuvos ekonominei situacijai, išsivysčius bankų sistemai tarp įmonių tapo populiaru reikalingą techniką įsigyti išperkamosios nuomos būdu. Tad nenuostabu, kad Ole verslas ėmė sparčiai augti ir nešti dideles pajamas. Vienu metu įrenginių pardavimas sudarė net apie 70 proc. visos apyvartos.

Deja, užklupusi pasaulio finansų krizė privertė ieškoti naujų veiklos krypčių. Tuomet verslininkui kilo išganinga mintis: žmonės įrenginius perka rečiau nei įrankius.

„Mūsų įmonė pradėjo gerokai daugiau dėmesio skirti būtent medžio apdirbimo įrankiams, jų gamybai ir priežiūrai. Dėl šios priežasties net mūsų pardavimo vadybininkai turi išmanyti, kas ir kaip veikia, o techninės priežiūros specialistai stengiasi visada gyvai apžiūrėti gedimą ir tik tuomet priima sprendimą. GMT vadybininkai nuolat ieško sprendimų, leisiančių optimizuoti kliento darbą, o radę tinkamą jį diegia stengdamiesi kuo mažiau trikdyti darbus bei gamybą. Mes – ne kokia IT kompanija, kur viskas vyksta virtualiai. Čia būtina prisiliesti, reikia žinoti kiek įmanoma daugiau apie patį įrenginį, aplinką, kurioje jis naudojamas, pažinti jį naudojančius asmenis. Tik tada galima priimti teisingus sprendimus“, – tvirtina verslininkas.

Jo teigimu, stambios baldų gamybos įmonės investuoja į pažangiausius technologinius įrenginius, bet sunkiai randa aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie galėtų tinkamai parinkti ir prižiūrėti įrankius. Todėl „Garsdalo medienos technologija“ pradėjo siūlyti savo parinktus įrankius ir skatinti atsiskaitymą, priklausantį nuo pagamintos produkcijos.

,,Jeigu įrankiai perkami, už juos reikia mokėti neatsižvelgiant į tai, ar yra užsakymų. Mums užsakovai moka tik tada, kai realiai ką nors gamina“, – pasakoja O. Garsdalas ir įvardija dar vieną pranašumą: kai įrankiai nepriklauso gamintojams, jų savininkai, o šiuo atveju „Garsdalo medienos technologija“, tobulina ir tinkamai prižiūri savo įrankius.

„Kiekviena prastova nuostolinga ne tik baldžiams, bet ir įrankių tiekėjams. Mūsų klientai nesuka galvos, kuri gamybos technologija našesnė ar pigesnė, nes tai mūsų reikalas. Jei randame, kaip atpiginti gamybą, tai naudinga ir mums, ir klientams“, – aiškina verslininkas ir prasitaria, kad ši sistema sukurta atsižvelgiant į „Ikea“ pageidavimus.

Parduoda tiems, iš kurių pirko

Teisingi ir laiku priimti sprendimai padėjo O. Garsdalo įmonei atlaikyti sunkmetį ir net suteikė jėgų augti. Praeitų metų ataskaita rodo, kad jos apyvarta viršijo 10 mln. litų. Didžiausią pajamų dalį sudarė įplaukos iš pagrindinės bendrovės specializacijos – deimantinių medžio apdirbimo įrankių gamybos bei priežiūros.

„Sunku pasakyti, kokią rinkos dalį užimame, tačiau vienareikšmiškai galiu patvirtinti, kad deimantinių įrankių segmente esame pirmi Lietuvoje“, – sako pašnekovas ir tuoj pat priduria, kad „Garsdalo medienos technologija“ stengiasi vis daugiau gamybos perimti į savo rankas.

Siekiant, kad įmonė būtų pajėgi ne tik prižiūrėti ir atnaujinti įrankius, bet ir juos gaminti, investuota ne vienas milijonas. Iš viso tam bendrovė atseikėjo jau 6 mln. litų, o šiemet planuoja skirti dar milijoną.

Tokios sumos neatrodo nepagrįstos, kai susipažįsti su įranga, kurią pasitelkus gaminami ir prižiūrimi medžio apdirbimo įrankiai. Pavyzdžiui, „Garsdalo medienos technologija“ turi vienintelį Baltijos šalyse visiškai automatizuotą galandimo įrenginį. Jo kaina siekia 1,7 mln. Lt. Kitų, smulkesnių, – apie 700 tūkst. litų už vienetą.

Nuolatinės investicijos ir darbo filosofija O. Garsdalo įmonei užtikrino tiesų kelią į sėkmę ir užsienio rinkas. Bendrovė dabar savo gaminamus įrankius parduoda toms kompanijoms, iš kurių anksčiau pati tik pirkdavo.

„Daugiausia perka skandinavų kompanijos. Jos itin vertina aukštą kokybę ir konkurencingą kainą, o tai mes tikrai galime pasiūlyti“, – tvirtina verslininkas.

svarbu kontaktų tinklas ir tinkama veiklos sritis.

Pasak O. Garsdalo, ir anksčiau, ir dabar verslo sėkmė stipriai priklauso nuo pažinčių tinklo. Būtent kontaktai padeda rasti naujų galimybių. Jo įmonė nuolat dalyvauja didelėse tarptautinėse parodose ir kaskart užmezga pažinčių, o nauji pažįstami vėliau tampa arba klientais, arba tarpininkais. Šiais metais bendrovės atstovai važiuos į Hanoveryje vyksiančią parodą „Ligna“, kuri laikoma didžiausiu rinkos renginiu pasaulyje.

„Žinoma, galima klientų ieškoti ir pasitelkus internetą, tačiau esu tikras, kad gyvas bendravimas visada naudingesnis. Tai liudija ir mūsų patirtis. Didžioji dalis mūsų partnerių randami ne virtualiame pasaulyje“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Paprašytas patarti jauniems arba dar tik savo veiklą pradedantiems verslininkams, Ole kiek pamąsto ir galiausiai sako: „Niekada nelįskite į sritį, kurios nemėgstate ar nesuprantate, net jei ji tuo metu labai pelninga ar populiari. Tai nebus taip sėkminga, kaip gali atrodyti.“

O. Garsdalo nuomone, geriausiems vietos visada atsiranda, tačiau būti geriausias keliose srityse negali. Todėl verslininkas pataria susikoncentruoti į vieną tikslą ir jo siekti.