Pradedant naują verslo veiklą arba turint labai ribotas galimybes, kyla sunkumų savarankiškai planuojant savo prekių ženklo komunikaciją. Antrojoje Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) renginio „Digital Marketing Update’21“ dalyje „Caption“ verslo plėtros vadovas Darius Gerulis pasidalino komunikaciniais sprendimais, kuriems nereikia biudžeto, ir atskleidė, ką kiekvienas verslo atstovas gali pasiruošti pats.

Ar užtenka tik gero produkto?

Verslo vadybos pagrinduose teigiama, kad verslas kaip stalas, stovintis ant keturių kojų: finansų, operacijų, žmonių išteklių ir rinkodaros. Pradėjus veiklą savarankiškai, daug dėmesio skiriama lėšoms ir operacijoms. Atrodo, kad, turint labai gerą, unikalų produktą ar paslaugą, sėkmė aplankys savaime. Deja, realybė visiškai kitokia. Gyvename komunikacijos amžiuje ir planuoti bei palaikyti dialogą su klientais yra privaloma.

„Caption“ verslo plėtros vadovas D. Gerulis pasakoja, kad per savaitę kalbasi su keliolika skirtingų įmonių, kurių tikslas dažnai yra vienas ir tas pats – kilti aukštyn, tobulėti bei pasiekti rezultatą. Visgi kai kurių klientų užklausos prasilenkia su realybe, o vien gero produkto neužtenka.

„Iš gaunamų užklausų yra dalis, kurios logiškai, atsakingai suformuotos. Yra prekių ženklų ir paslaugų, kurie susidėlioja išsamią viziją, verslo misiją ir vertybes. Bet kartais gauname užklausų, kurios truputėlį prasilenkia su realybe. Susiduriame su situacija, kai ateina klientas ir iškart tikisi konversijos, nori iškart užimti „top-of-mind“ poziciją per pusmetį be jokių kitų veiksmų ir nori labai geros reputacijos. Tačiau, paklausus, ar tas pats prekių ženklas nori padengti visą piltuvėlį, apšildyti auditoriją, suvaldyti reputaciją iš seniau ar imtis kitų tradicinių rinkodaros priemonių, dažniausiai klientas sako: „Tai kam to reikia? Mes turime produktą ir viskas. Juk produktas žiauriai geras, išbandė mano draugai, teta.“ Iš tiesų galbūt jie neįžvelgia, kad reikėtų atlikti tam tikrus namų darbus: pasiruošti pozicionavimą, veiklos modelį. Pagalvoti, kaip su pačia auditorija reikės bendrauti, koks galėtų būti klientų aptarnavimas (angl. customer service), ir pasiruošti prekių ženklo knygos pradmenis bei visų kitų priemonių, kurias galime pasidaryti patys“, – teigia D. Gerulis.

Asmeniniai jausmai strategijoms netinka

Anot pranešėjo, žmones galima suskirstyti į dvi grupes: besiremiančius savo jausmais arba duomenimis. Pasitaiko atvejų, kai verslo atstovai bando apsibrėžti savo auditoriją arba planuoti būsimą veiklą remdamiesi jausmais ir prielaidomis, nepasižiūri tyrimų ir remiasi tik savimi. Antroji grupė žmonių remiasi duomenimis ir mąstymu. Verslo plėtros vadovas D. Gerulis pataria pasidaryti auditą ir įsivertinti, kur reikėtų eiti.

„Duomenys reikalingi tam, kad pasižiūrėtume, ką galime pasiimti iš jau vykdytų veiklų, galbūt iš kokių ateities perspektyvų. Mąstymas skirtas įjungti analitikai, metodologijai ir apdoroti visiems duomenims, pabandyti sugalvoti, kodėl tas žmogus ateina, kodėl neateina, kodėl nusiperka, kodėl galbūt pasirenka konkurentą. Neužtenka kalbėti tik apie tai, kodėl kažką reikia pirkti, ar yra geras, ar blogas produktas. Reikėtų neužmiršti kurti vertę, naudą, kad žmogus ateitų, sugrįžtų. Taip pat pasižiūrėti, ką esame padarę. Prekių ženklams, jų atstovams, tikrai sunku objektyviai įvertinti, ką darė gerai ar blogai, nes visada atsiranda tam tikrų pasiteisinimų: buvo koronavirusas, išėjo žmogus, buvo tas anas. Yra įvairių lengvinančių aplinkybių, bet tikrai verta pasidaryti savo auditą, įsivertinus visas išraiškas, ar gerai padarėme, ar blogai, kur reikėtų eiti“, – pataria D. Gerulis.

Laikas išbandyti interaktyvias funkcijas

„Caption“ verslo plėtros vadovas įvardija, ką galima nusimatyti komunikacijos strategijoje kiekvienam socialiniam tinklui. Nors šių metų tendencijos visuose socialiniuose kanaluose panašios, verslo atstovams reikėtų nepabijoti išnaudoti kiekvienos platformos suteikiamų interaktyvių funkcijų.

„Einame į sužmoginimą. Reiktų apsirašyti, kaip nebūti tokiems korporatyviniams, nebebūti šaltiems, gal net atgrasiems tam tikru atveju. Kaip sužmoginti, sušiltinti prekių ženklą ir truputėlį atmesti tuos dizaino sprendimus, pasilikti labiau prie nuotraukų, natūralumo, tikrumo. Kitas dalykas, kurį norėčiau pabrėžti būtent „Instagram“, tai nuostabios interaktyvios funkcijos – filtrai. Kiekvienas didesnis prekių ženklas turėtų turėti savo AR filtrą, „Instagram Giphy“ lipdukus, kurie dabar yra labai ant bangos. „Facebook“ pagrindinė kryptis yra klientų aptarnavimas. Šis socialinis tinklas tampa nauja parduotuve, kur žmogus ateina, turi gauti automatinę žinutę ir sulaukti kažkokio pasidomėjimo, galbūt net pokalbių roboto“, – dalinasi D. Gerulis.