Produkto kūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuriam reikia ne tik geros idėjos, bet ir gebėjimo ją išplėtoti bei pristatyti vartotojams. Tai sėkmingai padaryti pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Juk ne veltui ir dauguma startuolių, siūlančių pasauliui ką nors nauja, baigia gyvenimą taip ir neįgyvendinę savo planų. Ką visgi reikėtų žinoti apie produktų ir jų prototipų kūrimą, kad iš savo idėjos išspaustumėte maksimalius rezultatus? Apie tai – SEB banko Baltijos šalių verslo inovacijų vadovas Arvydas Plėta ir „Creative Partner“ įkūrėjas Darius Šoparas.

 

Prototipas kainuos tik jūsų pastangas

Besisukant startuolių bendruomenėse ar tarp žmonių, siekiančių savo idėją paversti tikru kūnu, dažnai tenka išgirsti mitą, kad idėjos prototipo kūrimas – sudėtingas ir brangus procesas, kuriam reikia specifinių IT žinių ir papildomų investicijų. Deja, tuo pasikliauti tikrai neverta. Tuo įsitikinęs ir A. Plėta (nuotr. kairėje), ne mažai per savo rankas praleidęs startuolių, kurie įgyvendino savo idėjas ir kūrė prototipus. „Visada skubu tokį mitą sugriauti – pirmas jūsų produkto prototipas gali kainuoti tik porą lapų popieriaus, žirkles ir rašymo priemonę. Visus skatinu pradėti būtent nuo popierinio prototipo. Jį sukūrę ir patikrinę su savo komanda bei keliais potencialiais klientais, galėsite tobulinti jo silpnąsias vietas ir įvertinti stipriąsias. Tai pats pigiausias ir greičiausiais būdas patikrinti savo idėją. Tik tada, kai popierinis jūsų produkto prototipas sulaukia sėkmės, reikėtų pereiti prie skaitmeninio prototipo kūrimo“, – patirtimi dalijasi SEB banko Baltijos šalių verslo inovacijų vadovas.

Nesiekite tobulumo

Fizikoje prototipu paprastai vadinama sistema, kuri tiesiog veikia. Tegu ir atrodo baisiai, yra nekompaktiška, bet visgi veikia. Suteikti jai prekinę išvaizdą jau yra inžinierių darbas. Versle prototipas suvokiamas irgi labai panašiai. Jis kuriamas tam, kad atsakytų į esminius klausimus: ar tokia idėja ir jos sprendimas arba sistema gali funkcionuoti realaus gyvenimo sąlygomis?

„Paprasčiau tariant, prototipas turi padėti suprasti, ar ji gali veikti ir atlikti tą funkciją, kuriai kuriama. IT ir interneto versle tai yra veikiantis sprendimas, kuriam reikia mažiausiai pastangų, dar vadinamas minimaliu produktu (angl. minimum viable product, MVP). Iš esmės prototipui keliami reikalavimai susiję su idėjos išbaigtumu ir teoriniu paruošimu veikti. Prototipas turi būti išbaigtas tiek, kad įrodytų, jog iš esmės yra tvarus veikti nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo problemos iškėlimo iki jos sprendimo. Prototipui nekeliami aukšti arba jokie kokybės reikalavimai, nes tai šioje stadijoje paprasčiausiai nėra svarbu“, – aiškina D. Šoparas (nuotr. dešinėje).

Visgi prototipo kūrimo procesas turi ir savų kabliukų. Kadangi tai minimaliai veikiantis produktas, ne visada aišku, kada jis yra baigtas ir galimas rodyti žmonėms laukiant jų atsiliepimo. Pasak pašnekovo, riba čia gana slidi. Nereikėtų rodyti bet ko, tačiau nevalia ir užsižaisti tobulinant pirmąją versiją iki begalybės.

„Visa tai natūralu. Paprasčiausia yra iš anksto susitarti, kas yra mūsų prototipo pagrindinis siekiamas rezultatas arba ką jis turi atlikti, kad visi sakytų, jog veikia. Taip pat šiam tikslui naudinga nusimatyti baigtinį laiką, pavyzdžiui, prototipui kurti skirsime aštuonias valandas ar kelias dienas, savaitę. Bet ne daugiau. Tai labai svarbu, kad kuo greičiau gautum pirminius atsiliepimus ir vertinimus, kurie, kaip dažnai būna, gali pakeisti ir paties produkto kūrimo kelią“, – sako jis.

Pradžia – tikslinė grupė

Pabaigus MVP natūraliai kyla klausimas: o kam jį dabar parodyti? Ar prototipą paprasčiausiai paleisti į rinką ir stebėti, kiek dėmesio jis sulauks. Ar visgi reikėtų jį rodyti iš anksto atrinktai žmonių grupei? D. Šoparas teigia, kad bent pačiai pirmajai versijai auditoriją derėtų pasirinkti atidžiau.

 

„Jeigu visiems, kas ją išgirsta, idėja kelia susižavėjimą ar nuostabą, vadinasi, esate gerame kelyje ir viskas priklausys nuo jūsų gebėjimo ją išvystyti.“

D. Šoparas.

 

„Iš tiesų visada geriausia pirmą nuomonę gauti iš artimųjų ar tikslinės grupės, nes jeigu prototipas nuvils daug klientų, gali būti, kad pataisytos versijos jie tiesiog nebenorės naudoti. Visgi būna situacijų, kada geriausia bandyti jau su galutine tiksline auditorija. Tai daryti geriausia, kai pati idėja yra itin inovatyvi. Nėra aišku, ar tikrai tavo klientai turi problemų, dėl kurių kuri produktą, o masinis pristatymas padeda tai išsiaiškinti“, – teigia jis.

Prototipo tikslas – padėti išsiaiškinti, ar produkto koncepcija turi perspektyvą. Jeigu taip, galima dirbti toliau. Jeigu ne, logiška išvengti bereikalingo laiko ir išteklių švaistymo. Visgi perskaityti ženklus, kad yra vienaip arba kitaip, reikia mokėti.

„Tai labai svarbus prototipo ar verslo kūrimo aspektas. Apibūdinčiau jį taip: jeigu kuriant naują idėją ar jos prototipą viskas sekasi sunkiai ir nerandamas lengvas būdas viską įgyvendinti, o potencialius klientus vos ne už rankos reikia laikyti, kad jie išbandytų produktą, vadinasi, su juo kažkas negerai. Naujos idėjos tuo ir įdomios, kad jų kūrimo procese, o gal net jau ir pristačius rinkai, ji gali pasikeisti daug kartų. Ir tai visiškai normalu. Na, o su perspektyvos matymu viskas paprasta. Jeigu visiems, kas ją išgirsta, idėja kelia susižavėjimą ar nuostabą, vadinasi, esate gerame kelyje ir viskas priklausys nuo jūsų gebėjimo ją išvystyti“, – tikina pašnekovas.