Kriptovaliutoms ir „blockchain“ technologijai Lietuvoje įgaunant vis didesnį pagreitį čia ima rastis ir vis daugiau kriptovaliutų kasyklų. Vis dėlto nedaugelis žino, kas tai ir kaip tai daroma. Vienas iš išmaniųjų kontraktų ir „blockchain“ sprendimų paslaugas siūlančio „Cryptodus“ įkūrėjų Ronaldas Budrys pasakoja apie kasyklų tipus, vertę bei ateities perspektyvas.

Žodis „kasti“ šiame kontekste vartojamas gana laisvai ir perkeltine prasme – norint „kasinėti“ tam tikrą kriptovaliutą, užtenka kompiuterio. Jis gali būti ir stacionarus, ir nešiojamasis, tačiau efektyviausi yra specialiai tam sukurti ASIC įrenginiai ir bitkoinus kasančios ASICs mikroschemos. Kriptovaliutų atsiradimo pradžioje kasyklos naudojo procesorius (CPU), vėliau – vaizdo plokštes (GPU), o dabar dauguma kasyklų, ypač kaupiančios bitkoinus, naudoja ASIC įrenginius, kuriems reikia daug elektros. „Kasinėjimo“ principas paremtas „blockchain“ technologija: kompiuteris yra „apdovanojamas“ už išspręstus algoritmus arba, kitaip tariant, „iškastą“ bloką tinkle ir už tai gauna atlygį – kriptovaliutą. Lygiai kaip atstumas yra matuojamas metrais ir kilometrais, valiutos „kasimo“ pajėgumas matuojamas hash vienetais: megahash, gigahash, terahash ir t. t.

Du kriptovaliutų „kasimo“ būdai

R. Budrys įvardija du kriptovaliutos „kasimo“ tipus: proof-of-work ir proof-of-stake. Pasirinkus pirmąjį būdą naudojami būtent ASIC kompiuteriai: tam, kad transakcijas būtų galima „iškasti“ ir užšifruoti į blokų grandinę, reikia specialių ASIC kompiuterių, naudojančių daug elektros. „Kasti“ galima ir su standartiniais kompiuteriais, kurie turi daug vaizdo plokščių, tačiau ASIC „kasinėti“ pritaikytas efektyviau. Proof-of-stake yra modernesnis būdas palaikyti „blockchain“ tinklo infrastruktūrą. Tam nereikia galingo kompiuterio, procesoriaus ar vaizdo plokštės, užtenka turėti programinę įrangą savo kompiuteryje bei tam tikrą skaičių norimos „kasti“ kriptovaliutos. Kriptovaliutos turėtojas, programa prisijungęs prie interneto, tampa mazgu, jo kompiuteris priklauso „blockchain“ tinklui. Jis užtikrina, kad transakcija įvyko, kad ji yra teisėta ir kad kitos transakcijos, vykstančios tinkle, taip pat yra teisėtos. Pasirinkus proof-of-stake būdą reikia visada būti prisijungus prie interneto – už tai ir turint kažkokį kiekį kriptovaliutos gaunama dividendų, nes ten taip pat „kasami“ blokai. Iš kiekvieno „iškasto“ bloko, į kurį suvedamos transakcijos, atsiranda naujas kriptovaliutos vienetas. Atlygis atiduodamas tam, kas pirmas tą bloką „iškasa“. Proof-of-stake nenaudoja daug elektros, jam nereikia spintų ir kompiuterių, todėl laikomas modernesniu algoritmu, kuris iš žaidimo eliminuoja didžiules kasyklų fermas.

Strategija gali būti mišri

Kaip startuolius bei jau ilgai dirbančias įmones konsultuojantis specialistas R. Budrys sako, kad nebūtina vadovautis tik viena „kasimo“ strategija. „Kasinėjant“ pasirenkama tinkama strategija ir rizikos įvertinimas. „Jeigu norima „kasti“ profesionaliai ir vien tik bitkoinus, patarčiau naudotis proof-of-work, nes šis būdas greitai nepasikeis, tad proof-of-stake neapsimoka. Bitkoinų ekosistema plačiai išvešėjusi, vadinasi, pokyčiai užtruktų ilgą laiką. Visi dalyvaujantieji „kasimo“ procese turėtų sutikti su pokyčiais“, – aiškina R. Budrys. Jis taip pat pataria nesusitelkti tik į vieną kriptovaliutą. Kai „kasama“ ne viena kriptovaliuta, automatiškai atsiranda lankstumas. Jeigu koks nors „blockchain“ tinklas sugriūva ar atsiranda technologinių spragų ir klaidų, viena šaka būna nukirsta, bet lieka kita, kuri lanksčiai leidžia toliau tęsti veiklą. Dabar daugiausia kriptovaliutų „kasama“ sutelktiniu būdu, kai proporcingai paskirstoma grąža dalyvaujantiesiems, kurie prisidėjo prie bloko „iškasimo“. Tokie susivienijimai vadinami baseinais (angl. mining pool) – iš kitų pavienių kasėjų jie konsoliduoja išteklius į sutelktinius ir juos nukreipia į „blockchain“ tinklą, o tada „iškasa“ jau su didele galia. Viskas skirstoma proporcingai, todėl daugiausiai laimi tie, kurie įdeda daugiausiai resursų.

Ateitis priklauso nuo teisinio reguliavimo

Šiandienė Lietuvos banko pozicija lanksti, į inovacijas ir technologijas žiūrima palankiai, draudimų ir griežto reguliavimo bankas kol kas nesiima. Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto puslapyje taip pat pakanka informacijos norintiesiems pradėti „kasti“ kriptovaliutas. R. Budrys sako, kad situacija Lietuvoje perspektyvi: „Šiuo metu yra daug pavienių kasyklų su dviem ar trimis kompiuteriais, o didesnės fermos yra tik trys ar keturios. Internete apstu grupių, kad ir socialiniame tinkle „Facebook“, su įvairiais patarimais ir instrukcijomis, kaip pačiam pradėti valiutą „kasti“. Informacijos yra, tereikia tam skirti laiko ir domėtis teisine reglamentavimo puse, kad nereikėtų vėliau sulaukti staigmenų ir nustebti, kai reikės susimokėti mokesčius“, – šypsodamas sako jis. Paklaustas, ar nemano, jog kriptovaliutų burbulas gali neilgai trukus sprogti, R. Budrys atsako, kad burbulas susidarė daugiausia dėl spekuliacijų gausos. Pasak jo, situacija pasikeis nebent tada, jei bus reglamentuojama globaliu lygiu ir nuspręsta imtis itin drastiškų priemonių: bus apribotas priėjimas lengvai įsigyti ir priimti kriptovaliutą, uždėti dideli mokestiniai apynasriai. Asmeniškai jis burbulo sprogimo nesitiki, nes kasyklos pagrįstos technologija, o kriptovaliutų pritaikomumas labai aiškus.