Prieš porą mėnesių IBM ir „The New York Times“ sudarė 40 moterų lyderių iš viso pasaulio, dirbančių dirbtinio intelekto srityje, sąrašą. Tarp jų pateko ir lietuvė Ona Juodkienė. Paprašėme jos pasidalyti įžvalgomis apie mūsų šalies galimybes ir perspektyvas.

„Dirbtinio intelekto srityje žvaigždynai dėliojasi ypač palankiai Lietuvai. Tačiau, kaip ir su visomis pažangiausiomis idėjomis, joms įgyvendinti reikia pastangų ir itin kryptingo entuziazmo veikti“, – pokalbį pradeda pašnekovė.

Technologija, kuri keičia viską

Dirbtinio intelekto algoritmai jau moka savarankiškai apdoroti milžiniškus kiekius duomenų, atpažinti veidus ir balsus, geriau nei žmogus diagnozuoti ligas, kūrybingai rašyti ir net kalbėti, žaisti ir kurti meną. Skaičiuojama, kad per artimiausius 20–30 metų milijonai šiandienių darbuotojų taps bedarbiais. Vis dėlto O. Juodkienė skatina į tai žvelgti ne kaip į visa griaunančią jėgą, bet kaip į naujas mūsų gyvenimuose atsirandančias galimybes.

„Kartais visai be reikalo dirbtinio intelekto technologija piešiama kaip rūsti kibernetinė grėsmė, mažų mažiausiai besikėsinanti atimti darbo vietas iš žmonių. Iš tikrųjų dirbtinio intelekto algoritmai tiesiog transformuos žmonių profesijas ir padės susitvarkyti su eksponentiškai augančiu duomenų kiekiu bei technologijų kompleksiškumu. Dar daugiau – dirbtinio intelekto algoritmai jau šiandien išlaisvina žmones nuo monotoniškų, varginančių darbų ir leidžia susitelkti į aukštesnę vertę kuriančias užduotis, kurioms reikia kūrybos“, – pasakoja O. Juodkienė.

Bėgantys priekyje ir sekantys iš paskos

Paklausta, kokios galimybės Lietuvai lyderiauti, pašnekovė pabrėžia, kad, kaip ir kiekvienai naujai sričiai, taip ir dirbtiniam intelektui įdiegti reikia drąsos, bet rezultatai gali būti iš tikrųjų stulbinantys.

„Dirbtinio intelekto potencialas yra gigantiškas – rinkos tyrimų kompanijos „Gartner“ apklausa parodė, kad per pastaruosius ketverius metus dirbtinio intelekto technologijų taikymas verslo srityje išaugo 270 procentų. Skirtingų bendrovių prognozėmis, šiandien per trilijoną dolerių vertės kurianti sritis po kelerių metų išaugs nuo keturių iki šešių kartų. Tai stulbinantis šuolis ir didžiausią derlių ims tie, kurie pirmieji diegs naujoves. Žinoma, jie susidurs ir su didžiausiais iššūkiais, rizikomis, nes žengs dar nepramintais takais“, – įsitikinusi O. Juodkienė.

Anot jos, net ir bijant iššūkių, eiti iš paskos – ne alternatyva, nes vėliau pradėjus gali būti pernelyg sunku pasivyti konkurentus.

„Dirbtinio intelekto technologijos – kompleksiškos ir privalo būti pritaikytos kiekvienos organizacijos poreikiams. Tam visada reikia laiko, o šio prabangaus ištekliaus šiandienos greitėjančiame pasaulyje, deja, turime vis mažiau“, – sako pašnekovė.

Žinia sklinda po pasaulį

Pašnekovė pabrėžia, kad Lietuva kasmet vis labiau stiprina imlios technologijoms ir ugdančios stiprius inžinierius šalies reputaciją.

„Vis plačiau sklinda žinia, kad čia yra specialistų, kuriems būdinga aukšta darbo etika, be to, jie yra stiprūs programuotojai ir inžinieriai. Šią tendenciją patvirtina tai, kad organizacijos iš įvairių pasaulio šalių vis dažniau renkasi mūsų valstybę, kaip vietą, kurioje nori kurti savo IT centrus ir produktus. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 78 skirtingų sektorių kompanijų paslaugų centrai. Tai rodo, kad žengiame teisingu keliu“, – sako ji.

Vien sukurti dirbtinio intelekto neužtenka. O. Juodkienė įsitikinusi, kad itin svarbu ieškoti naujų būdų, kaip technologiją adaptuoti kasdieniame gyvenime.

„Svarbu suvokti, kad, kuriant dirbtinio intelekto technologijas, ne ką mažiau svarbu ieškoti būdų, kaip ši technologija galėtų pakeisti įvairias ekonomikos sritis: transportą, energetiką, sveikatos priežiūrą, finansų ar net viešąjį sektorius – didėjantys duomenų kiekiai atveria kelius naujiems įrankiams. Ir čia jau vien tik su programuotojais neapsieisime – reikia žmonių, kurie gerai išmano šias verslo sritis ir kartu turi tam tikrą suvokimą apie naujausių technologijų pritaikymo galimybes“, – atskleidžia O. Juodkienė.