Ko gero, pažįstate bent vieną žmogų, turintį atskirą piniginę savo plastikinėms lojalumo kortelėms. Kai kokioje nors kavinėje jo paklausia, ar turi vienokią ar kitokią kortelę, jis pradeda raustis po tą krūvą vis kartodamas, kad kažką panašaus tikrai turėjęs. Gal net pats esate toks žmogus. Lojalumo programos iš tikrųjų yra naudingos abiem pusėms, bet kortelė jau seniai tapo nebepraktiška jos priemone. Bent jau taip mano kitokią lojalumo programą siūlančio projekto „Dealoyal“ kūrėjas Paulius Valatkevičius.

Naujoviška lojalumo programa

Pašnekovas pasakoja, kad „Dealoyal“ idėja gimė su kolegomis diskutuojant, koks sprendimas gebėtų efektyviai pakeisti pasenusias nuolaidų korteles. Regis, Lietuvoje panašių bandymų jau būta, bet visi jie nenusisekdavo. Dėl labai paprastos priežasties – tai buvo vienkartiniai sprendimai, kaip pritraukti klientus, neužmezgant su jais jokio ryšio.

„Mes nusprendėme, kad reikia susieti savo idėją su banko kortele, o paskui daugybę laiko praleidome galvodami ir modeliuodami, kokia nauda iš to turi būti verslui ir jo klientui. Mes pasukome ne nuolaidų sistemos, o lojalumo skatinimo keliu, nes tvarus verslas tampa tik tada, kai sugeba išlaikyti ryšį su savo klientais, o ne kliaunasi atsitiktiniais, vienkartiniais pardavimais“, – įsitikinęs P. Valatkevičius.

Anot jo, plastikinės lojalumo kortelės vis dar populiarios dėl keleto priežasčių. Pirma priežastis: sukurti gerai veikiančią internetinę arba mobiliąją lojalumo infrastruktūrą kainuoja ne dešimtis, o šimtus tūkstančių. Daug ką tokios išlaidos atbaido, nors investicijos grąža ir būtų akivaizdi. „Mažam ir vidutiniam verslui tokios investicijos neapsimoka, ypač žinant, kad lojalumo korteles verslas vis dar naudoja tik kaip priemonę suteikti nuolaidoms. Todėl jiems lieka dvi galimybės – naudoti senąsias lojalumo korteles arba dirbti su platformomis, tokiomis kaip „Dealoyal“, – teigia verslininkas.

 

„Savo partnerius konsultuojame, kokius pasiūlymus teikti savo klientams, kaip su jais komunikuoti, kad pirkėjas matytų naudą ir išties norėtų sugrįžti ne dėl nuolaidos, o dėl pridėtinės vertės, kurią gauna per dėmesį ir jo poreikių įgyvendinimą.“

P. Valatkevičius.

 

Kita priežastis – tai inertiškas vartotojų elgesys. Naująsias technologijas išbando tikrai ne visi klientai, todėl ne visi prekybininkai ryžtasi įsidiegti debesyje esančią lojalumą platformą, kuriai reikalinga tik banko kortelė ir mobilusis telefonas. Be to, bankų kortelėmis Lietuvoje dažniausiai naudojasi dirbantys miestų gyventojai, todėl pasiekiamumas tampa dar labiau ribotas.

Vartotojų inertiškumą galima pakeisti tik pasiūlius modelį, kuris būtų gerokai pranašesnis už pasenusias korteles. Būtent tai „Dealoyal“ ir užsibrėžė pasiekti. Su šia programėle žmogui nebereikia užkimšti savo piniginės plastikinėmis kortelėmis, rūpintis, kad jos netyčia neliktų namie.

„Dealoyal“ nėra tik paprasta lojalumo programa. Tai ir pinigų susigrąžinimo platforma, angliškai vadinama „cash back“. Už kiekvieną pirkimą partnerių tinkle vartotojai gauna D eurus, kuriuos gali išleisti visame tinkle, nesvarbu, kur D eurai buvo sukaupti. 1 D euras prilygsta 1 eurui be jokių papildomų sąlygų.

„Mūsų platforma leidžia suteikti asmenines nuolaidas ir pasiūlymus pagal kiekvieno kliento poreikius, vartojimo laiką ir vietą, o pasiūlymai neapsiriboja vien nuolaidomis. Savo partnerius konsultuojame, kokius pasiūlymus teikti savo klientams, kaip su jais komunikuoti, kad pirkėjas matytų naudą ir išties norėtų sugrįžti ne dėl nuolaidos, o dėl pridėtinės vertės, kurią gauna per dėmesį ir jo poreikių įgyvendinimą“, – aiškina P. Valatkevičius.

Naujas būdas komunikuoti

Verslininkas pabrėžia, kad šiuo metu verslas sparčiai juda suasmenintų lojalumo pasiūlymų link. Šiuolaikinės technologijos dabar leidžia tai daryti labai efektyviai, todėl verslai turi išnaudoti tokią galimybę.

„Dažnas vartotojas Lietuvoje vis dar lojalus tik mažesnei kainai, o ne verslui. Taip iš dalies atsitiko dėl paties verslo kaltės, kai prekybininkai, ypač didieji, konkurencingumui didinti vis dažniau pradėjo rinktis kainų karą. Dabar atrodo, kad niekada ir nebuvo kitaip, bet prieš gerą dešimtmetį mes dar nebuvome nuolaidų tauta. Norint pabėgti nuo to, reikės laiko ir gerai veikiančių lojalumo programų, kurios remsis asmeniniais pasiūlymais tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. To padaryti be technologijų praktiškai neįmanoma“, – tikina jis.

Žinoma, P. Valatkevičius puikiai supranta, kad pakeisti susiformavusią nuolaidų kultūrą – tai ne vienos dienos darbas. „Dealoyal“ idėją turės prisijaukinti ir verslai, ir pirkėjai.

„Sulaukiame labai įvairių atsiliepimų ir iš verslo, ir iš vartotojų. Vartotojai vis dar bando įžiūrėti klastą ir suprasti, kaip mes juos apgausime ir kaip iš jų išpešime papildomų pinigų. Mano, kad, norint atsiskaityti D eurais, bus begalės papildomų sąlygų, reikės sumokėti dalį sumos arba D eurai kada nors nustos galioti. Negalime pykti už tokią nuomonę, nes ją suformavo lietuviškos lojalumo programos. Tikimės, kad, augant „Dealoyal“, kis ir ši nuomonė.

Klastos neretai ima ieškoti ir verslas. Jo atstovai dažnai nuogąstauja, kad sukauptus D eurus vartotojai išleis atsiskaitinėdami už konkurento prekes ar paslaugas arba žiūri į „Dealoyal“ kaip į konkurentų sudarytą koaliciją. Tačiau Lietuvoje atsiranda vis daugiau inovatyvaus verslo atstovų, kurie supranta, kad gerai veikianti sistema užtikrins naudą visiems jos dalyviams ir, svarbiausia, leis pasiekti verslo rezultatų, o ne tik džiaugtis logotipu ant plastikinės nuolaidų kortelės, kuri dažnai būna nieko verta.

„Mūsų partneriai galvoja, kaip maksimaliai išnaudoti platformos teikiamus pranašumus su savo klientais, ir supranta, kad nuolaidą duoti D eurais yra kur kas geriau, nei tiesiog dalyti nuolaidas. O jeigu Onutė ir Petriukas, sukaupę D eurų, nueis pas konkurentą, Marytė ir Juozukas iš konkurento arba kito verslo D eurų atneš pas juos“, – teigia pašnekovas.

Jis pastebi, kad reklama, verslų žinutės savo klientams, dažnai gali atrodyti tik kaip niekam nereikalingas komunikacinis triukšmas, trukdys. Dalykai, kurių instinktyviai vengiame. Tačiau galbūt taip neprivalo būti? Triukšmas ir trukdžiai atsiranda, kai verslas nepažįsta savo klientų ir siūlo jiems viską. Šnekant su žmogumi apie jam aktualius ir naudingus dalykus, tai virsta komunikacija. Ją sukurti bei paskatinti ir yra „Dealoyal“ tikslas. Programos kūrėjas tikisi, kad šia idėja greitai patikės dauguma verslų. Ir Lietuvoje, ir užsienyje.

„Šiuo metu visas mūsų dėmesys skirtas Lietuvai, tačiau jeigu viskas klostysis taip, kaip planuojama, per keletą ateinančių metų startuosime kitose Šiaurės Europos valstybėse. Dėl keleto partnerysčių 2017-ieji „Dealoyal“ bus lemtingi tarptautinio vystymosi atžvilgiu“, – teigia P. Valatkevičius.