Pastaraisiais metais, Lietuvos startuoliams drąsiai išeinant į pasaulinę rinką, plečiasi ir monetizacijos galimybės. Lietuvos projektų plėtotojai vis labiau kreipia dėmesį į sąveika pagrįstus verslo modelius, kai už paslaugas moka patys vartotojai, o ne reklamos davėjai.

„Tokie modeliai ilgalaikėje perspektyvoje yra gerokai tvirtesni, nes verslo modelis nepriklauso nuo kelių reklamos davėjų sprendimo. Užsienyje vis labiau augant duomenų apie vartotojus svarbai, Lietuvos portalai taip pat tai išnaudoja ir parduoda ne tik paties vartotojo naršymo laiką per reklamą, bet ir anonimiškai jo duomenis, kai vartotojas naršo kituose portaluose“, – kintančias verslo monetizavimo tendencijas įžvelgia itin populiaraus Afrikoje mobiliojo socialinio tinklo „Eskimi“ , turinčio net 20 mln. vartotojų, įkūrėjas ir vadovas Vytautas Paukštys.

Prekyba keliasi į socialinius tinklus

Apžvelgdamas šiuolaikinės e. verslo rinkos potencialą Lietuvoje, verslininkas atkreipia dėmesį į tai, kaip stipriai pastaraisiais metais subrendo skelbimų rinka, šiuo metu kurianti bene didžiausius pajamų srautus iš visų interneto portalų.

O mobiliųjų programėlių rinka labai stipriai išaugo pasaulio mastu ir atvėrė galimybes tiek mažiems vystytojams uždirbti keletą šimtų dolerių iš programėlių pardavimo bei reklamos jose, tiek didiesiems verslams stipriai augti naujoje ekosistemoje.

„Monetizacijos modeliai bus pagrįsti mobiliosiomis programėlėmis, P2P operacijomis, duomenų analize, didžiaisiais duomenimis ir duomenų pardavimu“

V. Paukštys

Kalbėdamas apie būsimas e. projektų monetizavimo tendencijas, V. Paukštys neabejoja, kad „Google“ ir toliau išliks kaip lengviausias ir vienas pirmųjų monetizacijos modelių, nes naudoti šią paieškos sistemą nėra jokių kliūčių. Tačiau, pasiekusi didžiausią skverbtį, „Google“ sistema taip pat turi ribotą augimo potencialą.

Ateityje vis daugiau Lietuvos įmonių mažins priklausomybę nuo reklamos, nes interneto rinka sparčiai bręsta ir mūsų šalyje. Verslo monetizavimo modeliai, pasak verslininko, bus pagrįsti mobiliosiomis programėlėmis, lygiaverčio tarptinklinio ryšio (P2P) operacijomis (nuoma, dalijimasis, skolinimasis), duomenų analize, didžiaisiais duomenimis (telekomunikacijos, reklama), duomenų pardavimu.

„Spėčiau, kad Lietuvos technologijų rinkoje didelę įtaką padarys didžiosios pasaulinės žaidimų studijos. Jos išugdys naujų talentų bei išpopuliarins ir taip gana aktyvią žaidimų kūrėjų rinką“, – puikių galimybių Lietuvos žaidimų programuotojams įžvelgia „Eskimi“ vadovas.

V. Paukščio teigimu, ateityje vartotojų prisirišimas prie socialinių portalų taip pat vis sparčiau bus sukamas į sąveika pagrįstą monetizaciją, kai vartotojai viską gali pirkti sau įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, „Facebook“.

Dėmesys didžiųjų duomenų technologijoms

Lietuvoje jau yra vartotojų duomenų monetizavimo modelių, kai interneto portalai, renkantys vartotojo demografinius duomenis, reklamos tinklams ir reklamos davėjams parduoda vartotojų profilius, demografinę informaciją.

„Kol kas to didžiaisiais duomenimis nevadinčiau, bet tai pirmasis žingsnis ta linkme“, – teigia verslininkas.

Kaip sėkmingą didžiųjų duomenų analize besiverčiančios lietuviškos įmonės pavyzdį V. Paukštys įvardija „Exacaster“, kuri išnaudoja mobiliųjų operatorių vartotojų duomenis, kad pateiktų rinkodaros sprendimus, pasinaudodami matematiniais prognozės modeliais.

Inovatyvi duomenų apie vartotojus analizė, pasak pašnekovo, į reklamos rinką pamažu įneša ir daugiau inovacijų. Štai jo vadovaujamas socialinis tinklas neseniai išplėtė savo reklamos paslaugų ribas ir pristatė rinkai naują reklamos platformą „Eskimi mobile DSP“.

„Sukūrėme programmatic buying, demand-side platformą, kuri realiuoju laiku parenka geriausią reklamą vartotojui ir leidžia pasiekti tikslines reklamuotojų auditorijas. Per dieną sistema apdoroja apie 200 mln. reklamos parodymų ir per mažiau nei 100 milisekundžių nusprendžia, kokią reklamą kokiam vartotojui parodyti“, – apie naujovę pasakoja V. Paukštys.

Lietuviai atviri naujovėms

Pasak verslininko, nuo nulio pradedantys Lietuvos startuoliai ne visuomet yra susipažinę su galimais paslaugų apmokestinimo būdais, ir tai gali tapti kliūtimi. Vertinant projekto monetizavimo perspektyvas, labai padeda pasaulinės rinkos analizė ir skirtingų rinkų įmonių tyrimai.

„Jauniems startuoliams visuomet siūlau pasigilinti į didžiųjų įmonių finansines ataskaitas ir suprasti, iš kur jos uždirba pajamų, rasti savo srityje stiprias įmones ir giliomis analizėmis siekti suprasti, kokius pajamų šaltinius naudoja įmonė, konkurentai. Tai padeda praplėsti akiratį ir po dešimties tokių tyrimų turėti gerokai didesnį supratimą apie pajamų sritis“, – pabrėžia V. Paukštys,

Savo e. paslaugas rinkai norintys pasiūlyti verslininkai Lietuvoje gali puikiai apšilti kojas: naudojamės viena tobuliausių e. bankininkystės sistemų, vystomi inovatyvūs mobiliųjų atsiskaitymų būdai. Atsiliekame pagal kredito kortelių naudojimą, tačiau e. mokėjimams naudojamos e. bankininkystės alternatyvos („Bank link“), kurios yra ir patogesnės, ir saugesnės vartotojams.

„Lietuvos vartotojai mielai moka internete už visas paslaugas nuo komunalinių paslaugų iki maisto, kelionių ar kitų prekių užsakymo. Pramogaudamas internete vis dažnesnis vartotojas pasirenka mokėti už muziką norėdamas kokybės („Spotify“) ar žaidimus atsisakydamas piratinių kūrinių. Tai tampa įpročiu ir, manau, artimiausiais metais jis tik stiprės, nes tai ta kryptis, kur gyvenimas krypsta. Po kelerių metų naujos technologijos tik sustiprins pirkimo įspūdžius, pavyzdžiui, naudodamiesi virtualios realybės įranga, „pasivaikščiosime“ po rezervuojamą viešbutį ar „pabūsime“ šalyje, į kurią planuojame keliauti. JAV gamintojas „Tesla“ pakeitė net automobilių taisykles ir juos klientai užsisako internetu. Visa tai pasieks ir Lietuvos klientus“, – neabejoja „Eskimi“ vadovas.