Lietuvos rinka pripildyta skirtingų importinių ir vietinių prekių ženklų. Kartais vartotojui tampa sudėtinga nuspręsti, kurie jų geresni, nes kiekvienas stengiasi pabrėžti savo pranašumus. Visgi lietuviškų prekių ženklų komunikacija, anot „Kietaviškių gausos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovės Bitės Kotrynos Valatkaitės, gerokai skiriasi nuo pasaulinės.

Ieško pastovumo

Pašnekovė pasakoja, kad Lietuvos vartotojai prekių ženklų komunikacijoje dažnai ieško stabilumo ir patikimumo užuomazgų, todėl pasaulinio masto ženklai kartais gali pasirodyti kokybiškesni ir tai kiša koją lietuviškiesiems. Vis dėlto B. K. Valatkaitė skuba pridurti, kad tai itin priklauso nuo prekių rūšies: ar tai maisto produktai, ar pramonės prekės ir pan.

„Lietuviško prekių ženklo komunikacija Lietuvoje gali būti lankstesnė, greičiau prisitaikyti prie aktualijų, reaguoti į šalies ekonominę, politinę, kultūrinę situaciją, todėl ji artimesnė žmonėms. Tačiau tik nedidelė dalis lietuviškų prekių ženklų šias galimybes efektyviai išnaudoja. Užsienio prekių ženklai įprastai turi pasaulinę komunikacijos strategiją, bet neatmesčiau nuomonės, kad jie dėl savo pastovumo gali atrodyti patikimesni. Kalbant apie šviežius maisto produktus, daržoves, pastebime, kad Lietuvos gyventojai mielai renkasi juos lietuviškus“, – teigia pašnekovė.

Be to, ji priduria, kad nė viena komunikacijos strategija nebus sėkminga, jeigu bus įkyri ar visai neaktuali vartotojui: „Įvertinant tai, kad kasdien į pasaulį išleidžiama daugybė naujų prekių ženklų, o pro kiekvieno žmogaus akis per dieną pereina tūkstančiai žinučių ir reklamų, manau, šiuolaikiniai žmonės labiausiai vertina konkretumą ir aktualumą. Todėl itin svarbu, kad naujo prekių ženklo komunikacija būtų nukreipta į tikslinę auditoriją, nebūtų įkyri, o reklamuojamas produktas spręstų tam tikrą vartotojo problemą. Mano asmeniniu požiūriu, svarbiausia išvystyti kokybišką produktą ar paslaugą ir nuolat siekti būti geriausiems savo srityje, o komunikacija – tik įrankis apie tai papasakoti savo vartotojams.“

Koja kojon su mada

Lietuviškų prekių ženklų komunikacijos neaplenkia ir pasaulinės tendencijos. Pašnekovė įsitikinusi, kad jų ir nereikia bijoti. Lietuva nėra izoliuota šalis, mes gyvename pasaulio pulsu, todėl ir komunikacijoje įsitvirtinančios pasaulinės tendencijos lietuviškų prekių ženklų komunikacijoje yra sveikintinos.

 

„Iš savo patirties matome, kad Lietuvos gyventojai nori ir mielai renkasi vietines daržoves.“

K. Valatkaitė.

 

„Mūsų šalies neaplenkia pasaulyje plintanti sveikos gyvensenos mada ir Lietuvos gyventojai vis labiau vertina natūralumą, produkto daromą naudą sveikatai, tad, jei įmanoma, tikrai verta į tai atsižvelgti ir komunikacijoje“, – pataria B. K. Valatkaitė.

Komunikacijos vadovė atskleidžia ir tam tikras produktų grupes, kurių lietuviškiems prekių ženklams vartotojai yra neabejingi, nesvarbu, kokia stipri ar silpna jų komunikacija būtų: „Maisto sektoriuje lietuviški pieno produktai, duonos gaminiai, daržovės ir dauguma kitų produktų Lietuvoje vertinami labiau nei atvežtiniai. Iš savo patirties matome, kad Lietuvos gyventojai nori ir mielai renkasi vietines daržoves. Taip pat Lietuvos verslo pasaulyje pradėjo atsirasti vis daugiau lietuviškos kosmetikos ir jos gamintojai, tokie kaip „BIOK laboratorija“, puikiai parodė, kad Lietuva – puiki terpė naujiems produktams šioje srityje vystyti ir efektyviai jų komunikacijai.“

Nepervertinti savęs

Kaip vieną didžiausių rinkodaros ir komunikacijos specialistų daromų klaidų B. K. Valatkaitė įvardija tai, kad verslininkai pernelyg aklai įsimyli savo produkciją ir pasakoja prekių ženklo istoriją taip, tarsi apie juos visi jau viską žino ir vertina tik teigiamai.

„Pastebiu, jog kai kurie gamintojai mano, kad jų tikslinei auditorijai jų produktai yra tiek pat įdomūs kaip ir jiems patiems. Tačiau, esant tokiai didelei pasiūlai kaip dabar, reikėtų stengtis nuolat stebinti vartotoją ir pagalvoti, kokia informacija įdomi jam ir kaip konkretus produktas gali pagerinti jo gyvenimą. Monotonija, nuobodžios naujienos ir per dažna komunikacija gali veikti neigiamai. Reikėtų visuomet kritiškai įvertinti, ar komunikuojama žinia yra svarbi ir įdomi“, – sako B. K. Valatkaitė.

Anot pašnekovės, svarbu tinkamai įvertinti savo tikslinę auditoriją ir suprasti pagrindinius žingsnius, nesvarbu, ar prekių ženklas lietuviškas, ar tarptautinis: „Svarbiausia nusistatyti tikslus, o tik tada įrankius ir priemones tiems tikslams pasiekti. Tad pradedant svarbiausia įsivertinti savo tikslinę auditoriją, išnagrinėti jos poreikius, konkurentus ir nuspręsti, kuo esate geresni ir kokią problemą sprendžiate savo produktu.“

Vieno recepto nėra

„Kietaviškių gausos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė įsitikinusi, kad didelis biudžetas nėra visiškas sėkmės garantas. Norint pagauti savo prekių ženklo sėkmę, svarbu į komunikaciją atnešti kūrybiškumo ir pasitelkti skirtingas galimybes.

„Nors visi į klausimą, ar galima sukurti stulbinamą komunikaciją su visiškai minimaliu biudžetu, tikisi atsakymo „taip, galima“, tačiau tiesa ta, kad nėra recepto, kaip sukurti turinį, kuriuo žmonės dalytųsi neskatinami ir kuriuo nemokamai arba labai mažomis sąnaudomis būtų galima pasiekti minias žmonių (angl. viral content). Socialiniai tinklai yra tokia pati terpė kaip ir tradiciniai reklamos kanalai (TV, radijas), už kurių eterį reikia mokėti, nes bet kokia komunikacija, ateinanti iš prekių ženklų paskyrų, yra reklama. Tačiau didelis biudžetas nėra tiesiogiai proporcingas didelei sėkmei, todėl investuojant į komunikaciją svarbiausia išlikti ne tik kūrybiškiems, bet ir racionaliems“, – pataria B. K. Valatkaitė.