Sėkmę verslo pasaulyje gerokai lemia mokėjimas prisistatyti, skleisti informaciją apie save. Per dieną mus įvairiais būdais pasiekia tūkstančiai reklaminių pranešimų. Reklamas matome lauke, televizoriaus ar kompiuterio ekrane, girdime per radiją. Kaip šioje pranešimų jūroje išsiskirti ir patraukti vartotojų dėmesį? Kokias medijas savo reklamoms platinti renkasi Lietuvos verslininkai ir kiek į tai investuoja? Žurnalas „bzn start“ atliko apklausą ir pabandė rasti atsakymus į visus rūpimus klausimus.

EFEKTYVIAUSIA REKLAMOS PRIEMONĖ INTERNETE – „FACEBOOK“

78,57 proc. apklausos dalyvių yra verslininkai, įsteigę savo įmonę, o likusieji užsiima individualiąja veikla. Beveik aštuoni dešimtadaliai iš jų verslo pasaulyje prasimušti bando ilgiau nei metai, tad absoliuti dauguma respondentų jau yra sukaupę nemažai praktinių žinių. Tiesa, likusieji verslą plėtoja trumpiau nei metus, taigi žengia tik pirmuosius žingsnius.

Iš apklausos paaiškėjo, kad mūsų šalies verslininkai nėra linkę švaistyti pinigų reklamai: daugiau nei pusė (57,14 proc.) per metus reklamai neišleidžia ir 2 000 litų, 17,86 proc. apklaustųjų

šioms reikmėms skiria 2 000–5 000 litų ir tik 14,28 proc. nepagaili 10 000 litų ar daugiau.

Jauni verslininkai siekdami reklamuoti savo veiklą pirmiausia žvelgia į internetą, siūlantį daug galimybių. Tai ir „Google Adwords“ paslauga, ir paskyros socialiniuose tinkluose, ir reklamjuostės.

Apklausa parodė, kad populiariausia internetinės reklamos priemonė yra verslo paskyra socialiniame tinkle „Facebook“.

Paklausti, kokią pagrindinę internetinės reklamos priemonę naudoja, „Facebook“ variantą pasirinko 28,57 proc. atsakiusiųjų

.

Šį pasirinkimą nesunku suprasti. Visų pirma „Facebook“ yra nemokamas, jo vartotojų gretos vis dar auga, o jiems galima ne tik teikti informaciją, bet ir bendrauti, užmegzti grįžtamąjį ryšį.

Vis dėlto tik laiko klausimas, kada Lietuvoje labiau išpopuliarės socialinis tinklas „Twitter“. Užsienio kompanijų pavyzdys rodo, kad jį taip pat galima pasitelkti kaip puikią erdvę reklamai.

Dar 10,71 proc. respondentų nurodė socialiniame tinkle „Facebook“ perkantys pačią reklamą, tad akivaizdu, jog socialinių tinklų vaidmuo internetinės reklamos pasaulyje yra labai svarbus.

Beveik penktadalis atsakiusiųjų naudojasi „Google Adwords“ paslauga. Kartu sudėjus būtent šios dvi priemonės dominuoja virtualiojoje erdvėje. Dar būtų galima paminėti pranešimus spaudai (7,14 proc.) ir reklamjuostes (7,14 proc.).

Prie efektyvių priemonių derėtų priskirti ir pranešimus skelbimų portaluose. „IM Travel“ įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Majauskas sakė, kad jie kartu su „Facebook“ yra vienos efektyviausių reklamos priemonių, nes leidžia geriausiai pasiekti tikslinę auditoriją.

REKLAMA IŠ LŪPŲ Į LŪPAS – PATIKIMA IR UŽTIKRINANTI SĖKMĘ

Tiek viešinimo paslaugas spaudoje, tiek reklamą ant transporto priemonių renkasi didžioji dalis apklaustųjų – net 24 proc. verslininkų.

Beveik penktadalis (22 proc.) respondentų nurodė besinaudojantys reklama spaudoje.

Verta pastebėti, kad respondentai kaip puikią reklamos priemonę neretai mini ir atsiliepimus iš lūpų į lūpas. Jeigu kam nors suteikėte kokybišką paslaugą ir klientas liko patenkintas, didelė tikimybė, kad jis jus rekomenduos savo draugams ar giminaičiams.

„Žodinė reklama iš lūpų į lūpas yra efektyvi, bet dar geriau, kai ji sklinda internete, pavyzdžiui, forumuose ir komentaruose tokiuose puslapiuose kaip „Supermama“ ar „Tripadvisor“. Tai pritraukia daug klientų, nes parašyti geri atsiliepimai lieka ateičiai“, – pastebėjo M. Majauskas.

Kitaip tariant, geras atsiliepimas apie jūsų įmonės teikiamas paslaugas iš tikrųjų yra puiki reklama, kurią internetas ištransliuoja labai plačiai. Kita vertus, blogi atsiliepimai taip pat sklinda žaibiškai.

Apskritai internetas kartais primena laukines džiungles, kuriose praktiškai nėra jokių taisyklių ir galima daryti bet ką. Visgi laikytis tam tikrų etikos normų derėtų, nes geras kompanijos įvaizdis irgi yra tam tikra reklama.

M. Majausko teigimu, tokios priemonės kaip brukalai, primygtinis informacijos siūlymas paprastai sukelia atmetimo reakciją ir verslo pasaulyje laikomos nekorektiškomis.