Gyvename tokiu tempu, kai sustoti yra prabanga, todėl dažnas skundžiasi nuolatiniu pervargimu ir stresu. Norėdami pabėgti nuo tokios būsenos, imamės įvairių priemonių ir atsipalaidavimo technikų, viena jų – atidos praktikos. Psichologas, lektorius, atidos praktikų (angl. mindfulness) mokytojas Paulius Rakštikas mano, kad jos ne tik gali prisidėti prie verslo sėkmės, bet ir išmokyti dėmesio higienos. 

Kaip malšinti stresą 

P. Rakštikas sako, kad atsipalaidavimas yra aiški aplinkos ir savęs suvokimo sąlyga: „Atsipalaidavęs žmogus aiškiau supranta savo prioritetus, geriau suvokia, kokiomis vertybėmis vadovaujasi. Kai esame įsisukę į galvojimą, rutiną, užduočių atlikimą, prarandame savivoką ir kryptį.“

Deja, anot Pauliaus, pats atsipalaidavimas yra būsena, su kuria susiduriame tik kartais, žmonės ieško atsipalaidavimo kaip piliulės, todėl atsipalaidavimo praktikos atrodo gelbėjimosi ratas. Atidos praktikų mokytojas mano, kad toks požiūris į atsipalaidavimą yra siauras ir problemos neišspręs. 

„Mus per gyvenimą turėtų lydėti ne atsipalaidavimo akimirkos, bet atsipalaidavimas kaip kasdienė būsena. Natūralu, kad turime problemų, stresinių situacijų, sunkumų, jie mūsų gyvenime turėtų būti kaip trumpi momentai, o visas kitas laikas be įtampos, skubos ir automatizmo.“

Atsipalaidavimo ar mažesnio streso mums reikia tam, kad neprarastume jėgų bei malonumo daryti tai, ką darome, todėl ir versle svarbu ne tik tai, ką pasiekiu, bet ir tai, kaip pasiekiu ir kaip jaučiuosi to siekdamas. 

„Atsipalaidavimas yra gera savijauta, o ji svarbi sąlyga bet kokiai veiklai. Svarbu, kad toje veikloje jaustumėmės komfortiškai, o streso būtų tik tiek, kiek jis mus aktyvuoja, o ne tiek, kiek slopina“, – sako P. Rakštikas.

Atsipalaidavimo būdai 

Užklupus didesniam stresui, imame ieškoti atsipalaidavimo būdų: giliai kvėpuojame, šeštadienio popietę bėgame į jogos pamoką arba savaitgalio proga užsukame į barą. Paulius sako, kad kiekvieno atsipalaidavimo būdo vertė priklauso nuo dažnio, kiekio ir ilgos perspektyvos.

„Dažnai problema yra ta, kad blogas ne pats atsipalaidavimo būdas, bet tai, kaip jį naudojame ilgoje perspektyvoje. Reikėtų savęs paklausti, ką aš naudoju kaip atsipalaidavimo priemonę ir kaip ji galėtų atrodyti, pavyzdžiui, dešimties metų laikotarpiu“, – pataria psichologas.

Anot specialisto, geriausia strategija būtų naudoti skirtingus atsipalaidavimo būdus. Tai galėtų būti sportas, bendravimas, pomėgiai (knygų skaitymas, šokiai ir t. t.), kuo spektras didesnis, tuo natūraliau jis kinta arba mažėja metams bėgant. Taip išlaikome gerą savijautą ilgiau ir kokybiškiau, nei turėdami keletą primityvių nusiraminimo būdų. 

Atidos praktikos (angl. mindfulness) 

Atidos praktikų mokytojas P. Rakštikas sako, kad šios praktikos yra skirtos susikaupti, nurimti, aiškiau suprasti savo savijautą bei išgyvenimus. Šių praktikų esmė – dėmesio valdymas ir su tuo susijusios naudos. 

„Mūsų dėmesys išgyvena netikėtai didelę apkrovą, jis nuolat blaškomas srauto negatyvios informacijos, kanalų, socialinių tinklų, monopolizuojančių mūsų dėmesį. Be to, dėmesys susijęs ir su kitais aspektais: savijauta, emocijomis, mąstymu bei įkyriu galvojimu (angl. rumination)“, – paaiškina psichologas.

Atidos praktikų tikslas – padėti lavinti dėmesingumą. Lietuvoje šias praktikas jau išbandė nemažai organizacijų ir šimtai žmonių. „Turime konkrečių pavyzdžių, kai įmonės tai paverčia savo organizacijos struktūros dalimi. Tokiu būdu sau ir savo kolektyvui pasiūlome tai, ko labiausiai reikia – dėmesio higienos. Net ir lyderiai tam skiria savo laiką“, – sako P. Rakštikas.

Pašnekovas primena, kad atidos praktikų nereikėtų suvokti kaip piliulės ir griebtis tik tada, kai būna blogai. Tam reikėtų skirti laiko kasdien. Tyrimai rodo, kad kasdien atidos praktikai skiriant 10–15 minučių, sulaukiama apčiuopiamų rezultatų, nes čia svarbiausia – reguliarumas. 

Norint užsiimti atidos praktikos, rekomenduojama pirmiausia turėti mokytoją – vedlį, kuris nurodys kryptį, o vėliau galima praktikuoti ir vienam. Internete galima rasti patarimų ir pavyzdžių. Taip pat galima naudoti P. Rakštiko sukurtą nemokamą programėlę „Pauzė“.