Darbuose, kuriuose DI yra diegiamas sparčiausiai, mažėja jaunų ir patirties neturinčių specialistų poreikis, rodo naujausias Standfordo instituto atliktas DI indekso tyrimas. Ar tai netaps nauja problema, kai ką tik studijas baigę jaunuoliai nebeturės galimybių įgauti patirties, reikalingos siekiant aukštesnių pozicijų?

Jaunų specialistų mažiau, patyrusių – daugiau: kaip keičiasi samda

Dar visai neseniai į darbo rinką iškart po mokslų ar net jų metu buvo lengva įsijungti IT specialistams, kurie buvo vieni geidžiamiausių darbuotojų. Tačiau minėto tyrimo duomenimis, nuo užpernai 22–25 metų programinės įrangos inžinierių užimtumas visame pasaulyje smuko beveik 20 proc.

Komentuodama šalies startuolių sektorių, kurio didelę darbuotojų dalį sudaro būtent IT talentai, asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė sako, kad situacija nėra dramatiška – darbuotojų ne tik nemažėja, bet besiplečiančioms technologijų įmonėms jų reikia vis daugiau.

„Dėl DI diegimo pastebime augančio produktyvumo vienam darbuotojui tendenciją, o startuoliai, kurie aktyviai išnaudoja DI, netgi didina samdą, nes jiems reikia vis daugiau talentų. Tiesa, dažniausiai jau turinčių patirties ir aukštą kvalifikaciją. Kalbant apie pradedančiųjų pozicijas – jų pobūdis neabejotinai keisis. Vis svarbesniu taps atvirumas naujovėms, pasiryžimas savo veikloje naudoti DI įrankius bei gebėjimas derinti kelias kompetencijas“, – teigia G. Verbickaitė.

Jai pritaria ir IT įmonės „Gurtam“ klientų aptarnavimo viceprezidentas Paulius Sabaliauskas – anot jo, nors DI gali automatizuoti didelę darbo dalį, bet galutiniai sprendimai vis tiek turės likti žmonių rankose.

„Atrodo, kad DI perimant vis daugiau žmogaus atliekamų užduočių, paprasčiausias sprendimas būtų mažinti komandą ar bent jau jos nedidinti. Tačiau esu įsitikinęs, kad tai ne vienam verslui ilgesnėje perspektyvoje reikštų didesnius praradimus. Siekiant išsaugoti darbuotojų sukauptą patirtį ir kartu išnaudoti DI galimybes, šią technologiją išmintingiau vertinti per auginimo ir augimo, o ne taupymo prizmę. Tai reiškia, kad keistis turėtų ne tik darbuotojai, kurių darbus tiesiogiai veikia DI, bet ir jų vadovai“, – sako P. Sabaliauskas.

Anot jo, pastarieji daugiausiai dėmesio dabar turėtų skirti ne tik DI diegimui, bet ir darbuotojų edukacijai, o taip pat – jų apmokymui, perkvalifikavimui, pagalbai nukreipiant jų laiką į kitas veiklas.

„Tuo tarpu samdant karjerą dar tik pradedančius darbuotojus, verslams reikėtų susiplanuoti papildomas investicijas jų paruošimui. Tačiau jos greitai atsipirks, nes tas pats DI jiems padės greičiau užaugti iki vidurinės grandies specialistų“, – teigia P. Sabaliauskas.

Jis pasakoja, kad jo komanda jau ne tik prisijaukino DI, bet ir vertina šios technologijos suteiktą galimybę augti – įmonė pasitelkia išorės partnerius, kurie padeda darbuotojams kelti savo kvalifikaciją, jų darbų dalį perėmus DI.

„Prieš kelerius metus, kai DI dar tik pradėjo įsibėgėti, mūsų komanda dirbo eksperimentų režimu: testavo skirtingus įrankius, vertino jų galimybes ir stebėjo, kaip technologija vystosi. Didžiausia kliūtis buvo dalies darbuotojų skepticizmas. Nepaisant jo – šiandien DI tapo mūsų kasdieniu pagalbininku, leidžiančiu komandai dirbti greičiau, tiksliau ir koncentruotis į didžiausią vertę kuriančias užduotis. Jei galėčiau grįžti laiku atgal, būčiau dar daugiau investavęs tiek į DI diegimą, tiek į kolegų edukaciją“, – dalijasi P. Sabaliauskas.

DI keičia ne darbus, o visas organizacijas

Startuolių asociacijos vadovė sako, kad dabar esame etape, kai DI keičia ne pavienius darbus, bet organizacijų veikimą iš esmės.

„Kai kalbame apie tokį platų poveikį darančias technologijas kaip DI, negalime tikėtis, kad ją verslai galės tiesiog paprastai įsidiegti ir iškart gauti grąžą, reikšmingai padidinti efektyvumą. Tam reikia iš naujo pergalvoti verslo procesus, komandų veikimą, užduotis ir tikslus. Tokie pokyčiai neretai trunka ilgiau nei technologinio sprendimo vystymas“, – sako G. Verbickaitė.

Anot jos, suprantama, kad žinios apie masinius atleidimus dėl DI gali neraminti – tačiau jie  vyksta skirtinguose, ne tik jaunesniųjų specialistų segmentuose, o kartu kuria ir naujas galimybes.

„DI keis visą darbo rinką, nepaisant pozicijų ir sektorių. Kaip ir visais didelių technologinių pokyčių laikotarpiais, prireiks laiko prisitaikyti. Visgi, daugiausiai laimės tie, kurie juos atvirai priims – karjerą pradedantiems jaunuoliams patarčiau jau dabar imti domėtis DI, testuoti jo galimybes. Tokiu būdu net neturint darbinės patirties jie bus tiek pat ar net daugiau geidžiami darbuotojai nei senbuviai, nesidomintys naujausiomis technlogijomis“, – sako G. Verbickaitė.

Startuolių asociacijos vadovė taip pat priduria, kad jau turime ir garsiai nuskambėjusių pavyzdžių, kai įmonės, siejusios DI teikiamas galimybes tik su sąnaudų mažinimu, vėliau to gailėjosi.

„2024 metais Švedijos fintech įmonė „Klarna“ skelbė, kad dėl klientų aptarnavime įdiegto DI, jų darbuotojų skaičius per metus sumažėjo nuo 5 iki 3,8 tūkst., dalijosi planais ir dar labiau jį mažinti. Tačiau jau pernai įmonė pripažino, kad vėl imsis žmonių samdymo, nes vien DI robotai neužtikrino klientų aptarnavimo kokybės. Akivaizdu, kad šioje situacijoje buvo paskubėta ir iš anksto nepasirūpinta sisteminiu pokyčiu“, – įsitikinusi G. Verbickaitė.

Ji pabrėžia, kad kaip ir bet kuri nauja technologija, DI didžiausią vertę sukurs tiems darbdaviams ir darbuotojams, kurie jį vertins ne kaip trumpalaikį taupymo ar užduoties atlikimo įrankį, o kaip galimybę augti.