Pasaulyje vyrauja praktika, jog universitetų absolventai, sėkmingai įsitvirtinę darbo rinkoje ar sukūrę savo verslus, finansiškai ar savo žniomis prisideda prie universitetų veiklos. Verslo ir mokslo sinergija gali tapti stipriu postūmiu, studentų pasiekimams, tačiau įdomu, kaip alumnų filantropijos kultūra įsitvirtina Lietuvoje.

Alumnų parama Jungtinėse Amerikos Valstijose

Apžvelgiant kitų pasaulio šalių praktikas ir paramos būdus, išsiskiria prestižiniai JAV universitetai, kurie neretai sulaukia ir alumnų (lot. alumnus – buvusių narių organizacijos) paramos. Pasak portalo „US News“, vidutiniškai 11 proc. didžiųjų universitetų alumnų teikia paramą. Remiantis 2018 m. „statista.com“ skaičiavimais, alumnų parama universitetams siekė net 46,73 mlrd. JAV dolerių vieniems akademiniams metams.

Reikia atkreipti dėmesį, kad JAV aukštojo mokslo sistema labai skiriasi nuo lietuviškosios. Dauguma prestižinių universitetų yra privatūs, o mokslo kainos itin didelės, tad tiesiogiai lyginti nederėtų. Vilniaus universiteto fondo direktorius Justinas Noreika pastebi: „Baigusiajam kurį nors iš didžiųjų JAV universitetų daugiau ar mažiau savaime suprantama, kad palaikyti ryšį su savo aukštąja mokykla jam bus verta ir prasminga kone visą gyvenimą.“ O kaip į paramą žvelgia universitetų alumnai Lietuvoje?

Alumnai – Vilniaus universiteto fondo iniciatoriai

Apžvelgdamas, ar populiari alumnų parama Lietuvoje, J. Noreika komentuoja: „Lietuvoje filantropijos kultūra apskritai žengia pirmuosius žingsnius. Tam tikri alumnų paramos pavyzdžiai išties įkvepia, pavyzdžiui, VU alumnai ir buvo pirmojo universitetinio neliečiamojo kapitalo paramos fondo Lietuvoje steigėjai. Būtent patys alumnai ar jų įmonės, o ne universitetas. VU fondas įkurtas 2016 m., o steigėjai yra įnešę paramos bent po 300 tūkst. eurų.“

Išskirti, kiek procentų alumnų teikia paramą universitetui, būtų sudėtinga. Pasak fondo direktoriaus, skaičiai nėra dideli, nes iki šiol gana minimaliai įdėta pastangų alumnams sutelkti ir kviesti finansiškai prisidėti prie universiteto veiklos. Tai yra subtilus procesas, kurio dirbtinai nepagreitinsi. Iki šiol surinktos lėšos daugiausia buvo skiriamos stipendijoms, tačiau J. Noreika priduria, kad taip pat nemažai paramų skiriama mokslo projektams finansuoti ar infrastruktūros sąlygoms gerinti.

„Lietuvoje filantropijos kultūra apskritai žengia pirmuosius žingsnius.” J. Noreika

Žvelgdamas Lietuvos mastu, VU fondo direktorius pastebi, kad filantropija dar turi kur stiebtis: „Nėra tradicijų, joms susiformuoti reikia laiko, sėkmės pavyzdžių dar nėra tiek daug. Be to, tradicijoms susiformuoti padėtų ir tinkamesnės aplinkybės, skatinančios privačius asmenis remti.“ Pavyzdžiui, tai galėtų būti mokestinės lengvatos privatiems asmenims.

Ar alumnų paramai kiša koją pasenęs verslo modelis?

Kokia alumnų paramos situacija kituose Lietuvos universitetuose? Kauno technologijos universiteto atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas teigia, kad alumnai prisideda prie universiteto gerovės. Pasak M. Lapinsko, gauta parama skiriama naujoms laboratorijoms fakultetuose steigti, konkursams organizuoti, talentingų ir aktyvių studentų stipendijoms steigti.

KTU atstovas žiniasklaidai taip pat pastebi, kad nesusiformavusios filantropijos tradicijos yra viena iš priežasčių, kodėl alumnų parama nėra populiari. „Kita priežastis – nepasikeitęs verslo modelis, kad turi ne tik gauti, bet ir duoti. Tačiau gerų iniciatyvų daugėja ir atsiranda daug universiteto alumnų, kurie nori prisidėti prie universiteto ir jo studentų ateities, skirdami savo asmenines kompetencijas ir įmonės indėlį“, – atskleidžia pašnekovas.

Paramos tradicijų kūrimas

2018 m. duomenimis, aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 57,6 proc. 30–34 metų amžiaus žmonių. Aukštosiose mokyklose studentų netrūksta, o norint užtikrinti gerą mokslo kokybę ir sąlygas, finansinė parama tampa svarbi. Kaip teigia dviejų Lietuvos universitetų atstovai, alumnų parama po truputį populiarėja, tačiau lieka neišspręstas klausimas: kaip įtvirtinti ir puoselėti šios paramos tradicijas?