Apie grynųjų pinigų perlaidų ir operacijų mažinimo svarbą kalbama jau keletą metų. Visgi, kai kuriems verslams, o ypač dirbantiems maitinimo srityje, tai padaryti gana sudėtinga. Nepaisant sunkumų jauni ir inovatyvūs verslai bei mokėjimo startuoliai žengia pirmuosius žingsnius edukuodami vartotojus bei rodydami pavyzdį kitiems verslams.

Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ atstovai surengė diskusiją „Kaip perkant kavą palikti arbatos?“ su dviem šviežiai prie skaidraus verslo iniciatyvos prisijungusių verslų – „Nordic Food Republic“ ir „Huracán Coffee“ vadovais. Ne paslaptis, kad maitinimo versle arbatpinigiai sudaro mažiausiai pusę darbuotojų gaunamos algos. Abiejų įmonių vadovai priėmė sprendimą arbatpinigius priimti per mokėjimus kortele, tai reiškia – mokėti visus mokesčius taip pat, kaip ir nuo bet kokių kitų pajamų. Kaip apskritai turėtų būti gaunami ir išdalinami arbatpinigiai kai atsisakome grynųjų? To „Baltoji banga“ paklausė šių verslų vadovų Nielso Peterio Pretzmanno ir Vytauto Kratulio bei mobiliųjų mokėjimų Lietuvoje pradininkų – programėlės MoQ vadovės Monikos Rimkūnaitės-Bložės.

Kodėl danai yra blogiausi Lietuvos restoranų klientai?

Diskusiją moderavusi „Investuotojų forumo“ direktorė Rūta Skyrienė prisipažino mėginusi ieškoti informacijos apie galimybę palikti arbatpingių mokant kortele, tačiau visi paieškos rezultatai sukosi apie klausimus: „Kiek arbatpinigių turėčiau palikti? Ar galiu nepalikti „arbatos“?“

„Pirmiausia norėčiau pakalbėti šiek tiek iš tolimesnės perspektyvos: kodėl apskritai turime mokesčius? – diskusiją pradėjo „Nordic Food Republic“ vadovas N.P. Pretzmannas. – Turiu pripažinti, kad atvykau iš šalies (Danijos, – red. past.), kur žmonės yra laimingi mokėdami mokesčius. Mokesčiai padengia mūsų sveikatos apsaugos, švietimo, gatvių remonto išlaidas. Be mokesčių mūsų visuomenė tiesiog nefunkcionuotų“.

Kelių skirtingų verslų vadovas pripažino, jog Danijoje prieš kelis dešimtmečius žmonės taip pat vengė mokėti mokesčius nuo arbatpinigių. Tačiau 6-ajame dešimtmetyje Danijoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį arbatpinigiai (10 proc. nuo išleistos sumos) automatiškai įskaičiuojami į kavinės ar restorano sąskaitą ir nuo jų sumokami mokesčiai.

„Todėl danai yra siaubingi Lietuvos restoranų klientai – jie nepalieka arbatpinigių, nes galvoja, kad jie jau įtraukti“, – juokėsi N.P. Pretzmannas ir čia pat pridūrė, jog vis tik dalis jo tautiečių palieka papildomų arbatpinigių.

„Arbatos“ mokesčiai

Diskusijoje dalyvavo ir mobiliosios mokėjimų programėlės „MoQ“ vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė.

Programėlė neseniai įtraukė naują funkciją – mokant per šią sistemą, pridėti prie mokamos sumos ir arbatpinigių. Apmokėdami sąskaitą kavinėje ar restorane per „MoQ“, sulaukiate klausimo: „Ar norite palikti arbatpinigių?“ Jei sutinkate, jūsų mokėjimas keliauja tiesiogiai jus aptarnavusiam žmogui ir nuo skirtos sumos nuskaičiuojamas tik gyventojų pajamų mokestis (tai yra 15 proc.)

„Šią funkciją ne tik labai ilgai testavome ir tobulinome, tačiau kartu turėjome labai ilgas diskusijas su Lietuvos mokesčių inspekcija. Sutarėme dėl to, kad tai yra pajamos, kurios keliauja ne bendrovei, kurioje dirba padavėjas ar barmenas, o tiesiai žmogui. Tokia sistema yra visiškai skaidri. Pamažu atsisakome tradicijos susirinkti arbatpinigius grynais“, – sakė M. Rimkūnaitė-Bložė.

Oficialiai apskaičiuojami arbatpinigiai lemia ir didesnius atlyginimus

Nielsas Peteris Pretzmannas savo įžvalgomis piešė platesnį vaizdą – arbatpinigiai, maitinimo srities bendrovių darbuotojams mokami atlyginimai ir šešėlinių pajamų dalis yra labai glaudžiai susiję.

„Norisi pažvelgti kiek giliau. Visi restoranų, kavinių darbuotojai oficialiai dirba už „minimumą“. Ar tikrai tuo tikite? Visi Vilniaus padavėjai, barmenai ir virėjai? Tai nėra tiesa.“– sakė jis. Šiuo metu „Nordic Food Republic“ vidutinis atlyginimas viršija 1700 eurų, kai tuo metu Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvoje maitinimo versle mokamas atlyginimas yra apie 800 eurų. Nielsas Peteris Pretzmannas atskleidė, kad per mėnesį jo vadovaujamuose restoranuose surenkama apie 15 000 eurų arbatpinigių.

„Mes turime 9 kavines. Pamėginkite atspėti, kiek arbatpinigių mes surenkame per mėnesį iš visų šių 9 kavinių? Tai yra maždaug 40 eurų, – arbatpinigių dydžio skirtumą išryškino „Huracán Coffee“ vadovas V. Kratulis. – Aš norėčiau, kad arbatpinigiai taptų motyvacija kiekvienam darbuotojui individualiai. Maitinimo srityje didžiąją dalį atlyginimo sudaro arbatpinigiai – tai niekam ne paslaptis. Mūsų kavinėse mes beveik negauname arbatpinigių, todėl turime mokėti didesnius atlyginimus. Monika su komanda sukūrė puikų įrankį – palikti arbatpinigių tiesiogiai žmogui. Tačiau dalis mano darbuotojų nenori būti apdovanojami arbatpinigiais tokiu būdu. Kodėl? Nes jie bijo Mokesčių inspekcijos ir bet kokių susidūrimu su ja“, – sakė Vytautas Kratulis.

Jo teigimu, arbatpinigiai turėtų būti motyvacinė paskata darbuotojams ir jie turėtų būti vienodai apmokestinami.

„Arbatos“ dalybos: visiems po lygiai ar kiekvienam individualiai?

„MoQ“ programėlės vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė pasidalino statistika, jog paskutinį mėnesį 90-yje vietų, kur galima atsiskaityti per šią programėlę, buvo palikta arbatpinigių ir vidutinė paliekama suma siekė 60 euro centų.

„Tačiau esame įdiegę šią programėlę daugiausia kavinėse ir vietose, kur žmonės eina kasdienių pietų, kurie kainuoja apie 4-5 eurus. Todėl tokia suma ir yra apie 10 proc. nuo mokamos sumos“, – sakė M. Rimkutė-Bložė.

Iš auditorijos atskriejo klausimas apie visą „nematomą“ personalą: virėjus, valytojus, kurie nesišypso klientams ir neturi galimybės su jais pabendrauti tiesiogiai. Tačiau dėl jų sunkaus darbo jūsų kepsnys šiandien toks skanus ir grindys – blizga it stiklas. Ar šie darbuotojai nenusipelnė arbatpinigių? Ar nevertėtų visų surinktų arbatpinigių surinkti į vieną „katilą“ ir išdalinti po lygiai?

„Manau, kad technologiškai visi iššūkiai gali būti išspręsti – tai tiesiog pakeisto algoritmo klausimas, – atsakė M. Rimkutė-Bložė. – Tačiau mano atsakymas: viskas padaroma, jei Mokesčių inspekcija yra laiminga dėl to sprendimo. Šiuo metu 85 proc. arbatpinigių keliauja darbuotojui tik todėl, kad šios pajamos plaukia tiesiai į asmens sąskaitą – neįtraukiant darbdavio kaip tarpininko. Jūs siūlote turėti tarpinę sąskaitą, iš kurios gautus arbatpinigius paskirstytų verslo savininkas. Dėkoju už idėją, tačiau kol kas tai priklauso nuo darbuotojų ir saviniko požiūrio“.

M.Rimkutė-Bložė atskleidė, jog Lietuvoje vis dar 70 proc. mokėjimų už prekes ir paslaugas yra atliekami grynaisiais pinigais ir tik 30 proc. – kortele.

„Manau, kad technologiniai sprendimai yra įgyvendinami, tačiau pirmiausia turi būti priimtas arbatpinigių apmokestinimą reguliuojantis ir suvienodinantis įstatymas. Mokestinė bazė turėtų būti labai aiški. Girdėti komentarų, kad mokesčiai yra per dideli, tačiau turime suprasti: negalima sumažinti mokesčių, jei tie, kurie nustatyti šiandien, nėra sumokami“, – baigiantis diskusijai apibendrino N.P.Pretzmannas.