Visoje Europoje lėtėja tiesioginės užsienio investicijos (TUI), pirmąjį 2025 m. pusmetį fiksuojamas ir Lietuvos TUI rezultatų sumažėjimas. Per pastaruosius šešis mėnesius šalis pritraukė 13 projektų, kurie sukurs 661 darbo vietą ir į ilgalaikį turtą investuos 15 mln. Pernai per tą patį laikotarpį pritraukti 22 projektai, sukurta 1200 darbo vietų, į ilgalaikį turtą investuota 239 mln. eurų. 

Pasaulinis investicijų atšalimas

„Investicijų žaidimo taisyklės keičiasi – šiandien kalba eina ne apie prisitaikymą, o apie buvimą pokyčių priešakyje. Kaip šalis jau ėmėmės visų reikalingų priemonių didinti mūsų konkurencinį pranašumą. Viena iš jų yra “Investicijų greitkelis” – visapusiškas lengvatų stambiems investuotojams paketas, kuriuo galės pasinaudoti tiek užsienio, tiek vietos įmonės. Taip pat su kitomis Baltijos šalimis Europos Komisijai pristatėme AI „gamyklos“ planą, kuris galėtų į šalį pritraukti mažiausiai 100 mln. eurų investicijų“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas

Tiesioginės užsienio investicijos yra svarbus ekonomikos variklis, ne tik sukuriantis darbo vietas, bet ir stiprinantis skirtingų šalių tarpusavio ryšius. Tačiau antrus metus iš eilės stebimas ženklus TUI srautų smukimas pasauliniu mastu, ypatingai Europoje. Anot naujausios Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) apžvalgos, pernai TUI pasaulyje sumažėjo 11 proc., o Europoje net 58 proc. Nepaisant to, ekspertai nėra linkę panikuoti – remiantis profesinių paslaugų bendrovės EY atlikta sprendimų priėmėjų apklausa „EY Europe Attractiveness Survey“, net 61 proc. respondentų tikisi, kad TUI srautai Europoje atsigaus per ateinančius trejus metus.

Anot „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Elijaus Čivilio, tiesioginės užsienio investicijos Europoje 2024 m. sumažėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius devynerius metus: smuko tiek projektų, tiek sukurtų darbo vietų skaičiai. Pagrindinės to priežastys: užsitęsusios geopolitinės įtampos, lėtas Europos ekonomikos augimas ir aukštos energetinių išteklių kainos. Tikėtina, kad užsitęsus neapibrėžtumui dėl JAV muitų tarifų poveikio, investicijų apimtys šiemet liks panašiame lygyje kaip pernai.

Bendrą TUI srautų lėtėjimą Europoje atspindi ir padėtis Vidurio ir Rytų Europos regione, kur Lietuva pademonstravo didesnį atsparumą nei kitos šalys. Investicijų duomenų bazės „fDi Markets“ duomenimis, pagal santykines investicijas į darbo vietas ir ilgalaikį turtą milijonui gyventojų, Lietuva 2025 m. pradžioje atitiko regiono vidurkį ir lenkė Baltijos šalis, o pagal pritrauktų projektų skaičių buvo lyderė.

„Tyrimo „EY Europe Attractiveness Survey“ duomenimis, 70 proc. sprendimų priėmėjų teigia, kad per trejus ateinančius metus Lietuvos patrauklumas augs. Latvijos patrauklumo augimu tiki 42 proc., Estijos – 58 proc. respondentų. Lietuva vis dar matoma kaip lyderė Baltijos regione, o didžiausiomis rizikomis tyrimo dalyviai laiko geopolitinį foną, kritiškai svarbių žaliavų tiekimą, klimato kaitą ir stichinių nelaimių grėsmę“, – teigia Linas Dičpetris, EY partneris, konsultacinių paslaugų padalinio vadovas.

Tarp pritrauktų projektų – JAV finansinių technologijų milžinė „Robinhood“

JAV finansinių paslaugų įmonė „Robinhood“ Lietuvoje įsteigė savo pirmąjį centrą Europoje. Įmonė valdo skaitmeninę prekybos platformą, kurioje vartotojai gali pirkti ir parduoti akcijas, opcionus, biržoje prekiaujamus fondus (ETF) ir kriptovaliutas. „Robinhood“ aptarnauja virš 25 milijonų klientų visame pasaulyje. Lietuvoje jie yra pirmieji, kuriems Lietuvos bankas išdavė MiCA (kriptografinio turto rinkų) licenciją.

Technologijų sektoriuje apie savo plėtros planus paskelbė ir du šalyje jau įsitvirtinę užsienio investuotojai – Islandijos finansinių technologijų įmonė „Paystrax“ ir Izraelio internetinių technologijų lyderė „WIX.COM“. Abi jos ne tik vystys naujas veiklos funkcijas, bet ir sukurs virš 50-ies naujų darbo vietų.

Pirmą šių metų pusmetį naujų investicinių projektų pritraukta ir verslo paslaugų sektoriuje. Kovą apie ketinimus Kaune įkurti inžinerijos centrą paskelbė kanadiečiai „Ovivo Water“ – viena didžiausių ir inovatyviausių vandens valymo technologijų įmonių pasaulyje, Lietuvoje įdarbinsianti inžinerijos specialistus. Tą patį mėnesį savo planus Vilniuje steigti klientų patirties centrą patvirtino ir JAV puslaidininkių gamintoja „Vishay Intertechnology“. Nors įmonė įkurta JAV, jos pavadinimas turi lietuviškų šaknų – jį įkvėpė Dzūkijoje esantys Veisiejai, kur gimė įmonės įkūrėjo dr. Felix Zandman močiutė.

„Šiaurės Amerika išlieka tiksline verslo paslaugų rinka, o jos įmonių susidomėjimas Lietuva nemąžta net ir globalaus geopolitinio ir ekonominio neužtikrintumo kontekste. Pavyzdžiui, „Vishay“ projektas Lietuvai „taip“ pasakė per išskirtinai trumpą laikotarpį – vos pusę metų. Vis daugiau dėmesio sulaukiame ir iš Kanados, kuri šiuo metu itin aktyviai ieško alternatyvų partnerystėms JAV“, – savo įžvalgomis dalinosi „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis

Gyvybės mokslų srityje sausį paskelbtas JAV sveikatos priežiūros produktų gamintojos „Hollister Incorporated“ sprendimas Kaune steigti naujų produktų kūrimo centrą. Šalyje gamybos veiklą jau vykdanti įmonė ketina iki metų pabaigos įdarbinti daugiau nei 100 specialistų ir taip plėsti komandas tyrimų ir plėtros, projektavimo kokybės užtikrinimo bei inžinerijos srityse.

Šiemet pastebimas augantis dėmesys šalies ambicijoms žaliosios energetikos srityje. Tolesnio dėmesio sulaukia ir Lietuvos technologijų sektorius – juo domisi ir gynybos technologijas (MilTech) vystančios įmonės, ir kripto srityje veikiančios finansinių technologijų bendrovės. Tobulinama nacionalinė dirbtinio intelekto reguliacija gali padėti sukurti konkurencingą pasiūlymą DI įmonėms iš JAV ir Jungtinės Karalystės, kuris paskatintų jas savo produktų sertifikavimui pasirinkti būtent Lietuvą.

Siauras galimybių langas užtikrinti pranašumą

Nors TUI apsukos lėtėja visame žemyne, stebimos ir tendencijos, kurios gali padėti Lietuvai ateityje pagerinti investicijų pritraukimo rezultatus. Viena jų – stambios investicijos sektoriuose, kuriuose Lietuva jau turi įdirbį.

„Šiemet toliau stebime tendenciją, kad, nepaisant mažėjančio projektų skaičiaus, Europoje daugėja stambių gamybos projektų strateginiuose sektoriuose – farmacijoje, švariosiose technologijose, gynyboje. Tai – augantys segmentai, kuriuose Lietuva tikrai gali konkuruoti. Be to, esame labai gerai pasiruošę pritraukti bioekonomikos investicijas. Aktyvus mūsų gyvybės mokslų sektorius leistų sklandžiai integruoti naujus gamintojus į esamą ekosistemą“, – sako E. Čivilis.

Gamybos investuotojams ypatingai svarbus dėmuo yra verslo projektų įgyvendinimo trukmė. Seimas jau pritarė įstatymų pakeitimo paketui, taip buvo uždegta žalia šviesa „Investicijų greitkeliui“. Juo siekiama mažinti biurokratiją, supaprastinti teritorijų planavimo, statybos ir kitus procesus, su kuriais susiduria stambūs investuotojai. Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 d. ir mūsų šalis galės pasiūlyti vienus greičiausių projektų įgyvendinimo terminų visame regione.

Norint stiprinti Lietuvos konkurencingumą, svarbu užtikrinti ir lietuviško kapitalo stambių investicinių projektų sėkmingą įgyvendinimą. Gera žinia, kad „Investicijų greitkelio“ sukuriamą spartesnių procesų naudą pajus ne tik užsienio, bet ir vietos investuotojai. Taigi Lietuva susikūrė realų konkurencinį pranašumą – dabar stambūs projektai turės galimybę startuoti nuo kelių iki keliolikos kartų griečiau nei tai vyko iki šiol.

Svarbiu akcentu išlieka ir talentų pasiūla bei kokybė. „Šioje vietoje „EY Europe Attractiveness Survey“ tyrimo išvados mūsų valstybei siunčia įspėjamą signalą – talentų prieinamumą kaip Lietuvos pranašumą įvardijo 30 proc. Apklaustųjų. Tai mažiau negu pernai, kai  41 proc. tyrimo dalyvių talentų prieinamumą laikė mūsų šalies stiprybe“, – komentuoja EY atstovas L. Dičpetris.

„Įgūdžių paketas, reikalingas  šiandienos verslams, kinta itin greitai. Kad ir kaip greitai į tuos pokyčius reaguotų mūsų universitetai, būtina turėti lanksčią ir visiems prieinamą perkvalifikavimo sistemą. Devyni iš dešimties aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų (APVK) programos dalyvių sėkmingai įsidarbino pagal įgytą specialybę. Programa susilaukė milžiniško susidomėjimo, bet jai skirtas finansavimas nebuvo pratęstas. Turime užtikrinti šios ir panašių programų tęstinumą, nes talentai yra ir bus mūsų koziris“, – pabrėžia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.