Labai svarbu suvokti, kad tokius, kokie esame šiandien, mus sukūrė praeitis, protėviai. Svarbu suprasti, iš kur atėjome, jausti pagarbą Lietuvai ir jos tradicijoms. „Mano produkto ieško žmonės vertinantys tradicijas, tačiau norintys gyventi šiuolaikiškai“, – sako architektė, „Miniatiūros“ įkūrėja Birutė Pečiūraitė-Baltuškienė, pasakojanti apie mūsų kultūrą, istoriją įdomesniais būdais – kurdama valgomus paveikslus su tautiniais motyvais, vesdama vaikams stovyklas ir būrelius „Meno ir mokslo kūrybinės dirbtuvės“.

Birutė baigusi VGTU architektūros studijas keletą metų dirbo kraštovaizdžio architekte. Vaiko auginimo atostogų metu suprato: „Architektai negali nekurti!“, tai tiesiog kaip mūsų duona arba oras. Tačiau stiprių įsipareigojimų auginant vaikutį taipogi negalėjo prisiimti, kurių neįvykdymas sukeltų stresą abiem šalims – vaiko ligos ar kitais nenumatytais atvejais. Todėl nusprendė paieškoti konkurso: „Kurio atlikimui turėčiau pakankamai laiko ir maži iškritimai iš rutinos man nekeltų streso“, – prisimena moteris.

Tuo metu pastebėjo „Lietuvos aklųjų bibliotekos“ skelbiamą taktilinių knygų konkursą „Typhlo & Tactus“, kuris ją sudomino. Kūrybos procesą inspiravo sūnui sekamos pasakos prieš miegą. Birutė kūrė, klijavo, konstravo, įsivaizdavo mintyse kiekviena vaiką, kuris paims šią knygelę. Nors ir su naujagimiu ant rankų, jai pavyko ir jos knyga Lietuvoje užėmė pirmąją vietą, o finaliniame ture Italijoje pateko į geriausių dešimtuką bei tapo Italijos teisėjo favorite – knygai jis parašė atsiliepimą. Tai ir tapo jos pirmosiomis verslo užuomazgomis, pavadintomis „Miniatiūros”, net ir pavadinimas kalba apie tai, kad jei su mažais vaikais dideli darbai neįveikiami, galima pradėti nuo mažų”, – pasakoja idėjos autorė.

Pasirinkimas tarp darbo ir verslo

Baigiantis vaikų priežiūros atostogoms Birutei teko apsispręsti, ar grįžti į architektės darbą, kuris atims be galo daug laiko ir jo neliks mažiems vaikams, sukels pervargimą, stresą ar pasirinkti savo kūrybinį verslo kelią.

„Abejoji savo pasirinkimais, pasidaryk savo vertybių sąrašą“, – dalinasi patirtimi architektė. „Tikrai buvo sunkių akimirkų, kai suabejojau ar tikrai reikia daryti tai, ką darau, tokiais atvejais praverčia vertybių sąrašiukas, kurias jaučiu, matau, sukuriu“.

Susidėliojus savo asmenines vertybes ir prioritetus, nusprendė ne tik skirti visą laiką mažiems vaikams, bet ir savo turimomis žiniomis ir įgūdžiais pasidalinti su kitais vaikais ir įkūrė būrelį vaikams „Meno ir mokslo kūrybinės dirbtuvės“.

Ji taip pat mėgsta dalintis idėjomis su tokiais žmonėmis, kuriems malonu prisidėti prie kito žmogaus augimo, produkto augimo. Labai mėgsta klientų klausimus apie jiems iškilusius neaiškumus. Ji mano, kad jų klausimai dažnai būna „laiku ir vietoje“ padedantys išgryninti minčių ir veiksmų kryptį. „Aš matyt esu gimusi po laiminga žvaigžde, nesutikau nei vieno, kuris būtų stengęsis man pakirpti sparnus“, – džiaugiasi pašnekovė.

Vaikai mokomi stebėti pasaulį ir užduoti klausimus

Vaikų užimtumo veikla „Meno ir mokslo kūrybinės dirbtuvės“ tapo sėkminga jau pirmaisiais metais, išaugusi iki vasaros dienos stovyklų. Dalį stovyklos išlaidų padengė gautos lėšos iš Molėtų savivaldybės.

Pečiūraitė-Baltuškienė mano kad jos, kaip žmogaus užduotis yra atrasti ryšius tarp skirtingų dalykų ir juos sujungti į visumą: „o geriausias šios užduoties sprendimo variantas yra bendrauti su vaikais būrelio metu“. Idėjos autorė pastebi, kad jos būrelius dažniausiai renkasi jautresni vaikai. Jų jautrumas tampa jų ypatinga savybe leidžiančia aplinkoje pastebėti daug netikėtų dalykų. Ne visos pamokos visiems būna įdomios, tuomet mokomės iš tų pačių priemonių sukurti netikėtus naujus sprendimus“, – pasakoja ji.

Nuolat kūrė paveikslus su protėvių pasaulėžiūros ženklais ir simboliais

Molėtų rajone veikianti vietos veiklos grupė „Keisdamiesi keičiame“ kvietė teikti paraiškas pagal pagal priemonę Nr. LEADER-19.2-SAVA-10 „Regioninių produktų kūrimas panaudojant krašto kultūros ir istorijos paveldą”, tačiau nesulaukė tiek pareiškėjų, kiek norėtųsi. Šios grupės darbuotojai Birutę pažinojo kaip veiklią, kūrybingą, idėjų nestokojančią asmenybę, todėl paklausė galbūt ji kuria kažką ir norėtų sukurti regioninį produktą.

Birutė ilgai galvojo, kas iš jos kūrybos galėtų atspindėti tautiškumą ir pati net nesuvokė, jog kasdien savo rankomis kūrė paveikslus, kuriuose atsispindėjo protėvių pasaulėžiūros ženklai ir simboliai. „Skyniau vaisius, uogas, dariau namines vaisių lakštų pastiles, su jomis eksperimentavau, bandžiau padaryti becukrius sūrius, piešiau paveikslus. Aš juk stengiausi, kad mano šeima gautų skanų becukrį, natūralių, gražių, tikrų spalvų desertą, mano rankos nuolat kūrė paveikslus su protėvių pasaulėžiūros ženklais ir simboliais tik pačios to nesuvokė“, – prisimena verslininkė. Organizmas dažnai dėl pervargimo reikalauja cukraus, taip nutiko ir Birutei kuriant vieną iš savo paveikslų: „Nusprendžiau užkąsti savo vaisinės becukrės pastilės ir trenkė kaip žaibu į galvą, viskas stojo į vietas ir nusprendžiau kurti valgomuosius paveikslus“, – juokiasi Birutė prisimindama valgomųjų paveikslų gimimo istoriją.

Projektui paramą skyrė ne tik Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau ir „Molėtų rajono savivaldybė“.