Lietuvos gyventojų noras verstis verslu per metus dar labiau sumažėjo. SEB banko iniciatyva atliktas pakartotinis tyrimas parodė, kad per artimiausius vienus–trejus metus verslininkais Lietuvoje nenori būti pusė (50 proc.) gyventojų, o planuoja jais tapti maždaug vienas iš septynių apklaustųjų. Svarbiausiomis kliūtimis gyventojai įvardija pradinio kapitalo stygių, administracinę naštą ir netikėjimą savo verslo idėja.

Gyventojai daugiau atsargesni ir labiau vertina riziką

„Akivaizdu, kad didesnės įtampos ir neramumų laikotarpis daro neigiamą įtaką žmonių požiūriui į ateitį. Sulėtėjus ekonomikai atsiranda daugiau atsargumo, atidžiau vertinama verslo rizika. Vis dėlto trys trukdžiai, kurie neskatina žmonių imtis nuosavo verslo, ir toliau yra nepakitę. Nuosavų lėšų trūkumą, biurokratiją ir netikėjimą savo verslo idėja tyrimo dalyviai kaip svarbiausias kliūtis įvardijo ir pernai. Tai liudija, kad, norint stabdyti šį nuosmukį, reikia ir greitų sprendimų, ir dažnesnių ilgalaikių programų verslumui skatinti ir palaikyti“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Prieš trejus metus vidutiniškai keturi iš dešimties (41 proc.) Baltijos šalių gyventojų teigė svarstantys ateityje kurti nuosavą verslą – vieni jų jau buvo įsteigę įmones, kiti dar tik ruošėsi išbandyti verslo idėjas. Pernai SEB banko atliktas pakartotinis verslumo tyrimas parodė, kad per artimiausius vienus–trejus metus tik vidutiniškai 22 proc. ketina kurti verslą Baltijos šalyse.

Šiemet tyrimo rezultatai rodo, kad vidutiniškai tik penktadalis (20 proc.) Baltijos šalių gyventojų svarstytų kurti nuosavą verslą. O Lietuvoje norinčių kurti verslą sumažėjo nuo 18 proc. iki 14 proc., Latvijoje – nuo 27 proc. iki 17 proc., o Estijoje (20 proc.) rezultatai liko nepakitę.

Pasak E. Dovbyšienės, metų pradžioje atliktas tyrimas rodo, kad didelė dalis žmonių Lietuvoje nuosavo verslo pradžios neįtraukia į savo 2024 metų planus ir asmeninių tikslų sąrašą.  Beveik trečdalis (32 proc.) respondentų Lietuvoje prisipažino, kad nėra pagalvoję apie nuosavo verslo galimybę.  Estijoje apie savo norą būti ar nebūti verslininku nėra galvoję 21 proc., Latvijoje – 22 proc. respondentų.

Biurokratija Lietuvoje – ne pati didžiausia kliūtis

 Didžiausia dalis apklaustųjų (25 proc.) Lietuvoje nurodė, kad labiausiai pasukti verslo link jiems trukdo nuosavų lėšų trūkumas. Panaši tendencija pastebėta ir Estijoje, kur šį atsakymą pažymėjo 26 proc. respondentų. Latvijoje daugiausia gyventojų (24 proc.) didžiausia kliūtimi laiko administracinę naštą ir biurokratiją.

Pernai tyrime būtent per menkas pasitikėjimas savo idėja buvo dažniausiai Lietuvoje gyventojų minima kliūtis nuosavam verslui pradėti. „Šiemet šis trukdis nebėra taip svarbus, nors ir pateko tarp trijų dažniausiai įvardijamų priežasčių, kodėl žmonės nepradeda verslo“, – teigia E. Dovbyšienė ir priduria, kad trečia verslumą stabdanti kliūtis, apklausos duomenimis, yra administracinė našta, kitaip tariant, biurokratija, mokesčiai ir pan. Pažymėtina, kad Estijoje biurokratija nepateko net tarp penkių dažniausiai įvardijamų kliūčių verslui.

Lyginant naujausią SEB banko tyrimą su ankstesnių metų tyrimais, pastebima, kad Lietuvoje gyventojams labai svarbus pagalbos įveikiant administracinių ir biurokratinių procesų kliūtis, poreikis. Informacijos ir patarimų, kaip pradėti ir kurti verslą, šiandien yra kaip niekada gausu. Įveikti šias kliūtis gali padėti verslo konsultantai ir apskaitos įmonės, besispecializuojantys įmonių atidarymo srityje, taip pat kitos organizacijos (pavyzdžiui, „Inovacijų agentūra”, bendradarbystės centrai „Spiečiai” ir pan.), teikiantys paslaugas ir konsultacijas pradedantiems verslininkams.

 Šių metų sausį SEB banko užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1000 lietuvių, 1008 latviai ir 1000 estų nuo 18 iki 74 metų.