Jau prieš dešimtmetį Vytautas Samavičius buvo pripažintas geriausiu Lietuvos virtuvės šefu, o jo vadovaujami uostamiesčio restoranai „Momo Grill“ ir „Monai“ nuolat puikuojasi tarp dešimties geriausių šalies restoranų. Šių metų rugpjūčio pabaigoje Kaune duris atvėrė dar vienas restoranas tuo pačiu pavadinimu „Momo Grill“ ir vos per porą savaičių spėjo pelnyti kauniečių simpatijas. „Patirtis, drąsa ir intuicija“, – sėkmingo verslo slaptuosius ingredientus įvardija įkūrėjas.

 

Sulaukė tinkamo laiko

Šiandien per du miestus išsiplėtęs V. Samavičiaus verslas kadaise tilpo viename paveiksle pavadinimu „Rose Dinner“. Jaunas, nė dvidešimties neturintis, bet jau gerą vardą pelnęs restorano „Skandalas“ virtuvės šefas pagavo save bespoksantį į paveiksle vaizduojamą jaukų prancūzišką restoranėlį. Tą dieną vaikinas suprato žvelgiantis į savo svajonę. Tačiau norui įgyvendinti prireikė dešimtmečio. Pirmasis V. Samavičiaus vadovaujamas restoranas „La Cle“ duris atvėrė Klaipėdoje 2009 metais.

„Nors užklupo ekonomikos krizė, tai buvo labai palankus laikas, – tikina pašnekovas. – Tuo metu buvo galima palankia kaina išsinuomoti patalpas ir, svarbiausia, nebrangiai įsigyti virtuvės įrangą. Pavyzdžiui, jeigu šiandien virtuvę įrengti kainuoja mažiausiai 100 tūkst. eurų, tada užteko tik 30 tūkst. litų.“

Verslas be paskolų

Pirmąjį restoraną V. Samavičius atidarė savo lėšomis. Neprireikė nei banko paskolų, nei investuotojų. Patirtis ir aukšti profesiniai gebėjimai garantavo solidžią restoranų šefo algą. Prie jos pridėjus šeimos santaupas, susidarė pakankama suma verslo pradžiai. Tai lėmė ir patį verslo pobūdį – restoranas turi likti šeimos rankose.

„Partnerio reikia šokių aikštelėje, o ne versle“, – šmaikštauja trijų restoranų savininkas, tačiau priduria, kad kiekviena situacija yra skirtinga. Anot jo, yra daug pavyzdžių, kaip trečiųjų asmenų įsikišimas gali sužlugdyti ir verslą, ir santykius. Dėl to šiandien trys restoranai ir yra tik Samavičių nuosavybė. Tačiau garsus virtuvės šefas neneigia, kad, jeigu šiandien turėtų puikią verslo idėją, kurios įgyvendinimui būtų tinkamas laikas, bet trūktų lėšų, jis nedvejodamas ieškotų investuotojų ar skolintųsi iš banko.

„Esminis dalykas versle yra tai, ar tiki savo idėja. Aš rizikavau, būsiu atviras, bet visuomet tikėjau tuo, ką darau. Nors buvo tokių, kurie bandė atkalbėti, niekada jiems nepasidaviau. Kodėl? Nes aš daugiau negu dešimt metų dirbau tą darbą, jaučiau jį, žinojau savo gebėjimus, mokiausi, nuolat tobulėjau – visa tai suteikė užtikrintumo“, – pasakoja V. Samavičius.

Sėkmė priklauso ir nuo komandos

Saviugda ir organizuotumas – neatsiejamos lyderio savybės. Jos V. Samavičių veda į priekį ne tik versle, bet ir kalnuose. Čia nepakanka tik drąsos ir tikslo – viršūnės. Reikia mokėti suplanuoti kelią iki jos, o sėkmingai kopiama tik su patikima komanda.

Pašnekovas pabrėžia, kad didelę dalį jo verslo sėkmės ir nulėmė puiki komanda. Mat, jeigu kartu dirba motyvuoti, ilgametę patirtį turintys darbuotojai, tikslą pasiekti gerokai lengviau. Šiuo metu V. Samavičiaus komandą sudaro motyvuoti, laiko patikrinti darbuotojai, greta esantys ne vienus metus. Dalis jų – bendražygiai, sutikti dar iki verslo pradžios.

Lyderis, įžvelgiantis ateitį

Visgi sunkiausia verslo dalis yra ne jį sukurti, bet išlaikyti, Per dešimtmetį nuo pirmojo restorano atidarymo V. Samavičiaus verslas sparčiai išsiplėtė. Gimtojoje Klaipėdoje trejus metus veikęs restoranas „La Cle“ transformavosi į „Momo Grill“, kuris pelną ėmė nešti jau po aštuonių mėnesių. Dar po trejų metų toje pačioje Klaipėdoje duris atvėrė „Monai“. Abu šeimos tipo restoranėliai veikia taip sėkmingai, kad vietos čia dažnai rezervuojamos iš anksto, o dėl aukštos maisto bei aptarnavimo kokybės abu nuolat puikuojasi geriausių Lietuvos restoranų dešimtuko viduryje. Dar po trejų metų „Momo Grill“ įgijo brolį dvynį – naują restoraną Kaune, V. Samavičiaus tėčio gimtajame mieste. Tokiai sėkmei suvaldyti, anot garsaus restoranų šefo, reikia tvirtos valios, drąsos ir lyderio savybių.

„Virtuvės šefas turi būti lyderis, matantis į priekį, kas bus ne rytoj ar poryt, o po pusmečio, metų ir daugiau. Dar geriau – po trejų metų. Tam reikia nuolat domėtis naujovėmis, mokytis, atsinaujinti. Gali gimti lyderiu, gali mokytis juo būti, bet sėkmingam verslui ši savybė reikalinga. Aš asmeniškai lyderystės meno nesimokiau, to išmokė gyvenimas, noras tobulėti, patirtis ir sutikti žmonės“, – vardija restoranų savininkas.