Permaininga verslo aplinka kelia nemažai iššūkių jo įkūrėjams. Ne visos idėjos yra iki galo įgyvendinamos ir kartais tenka sustabdyti veiklą ar jos atsisakyti ir ieškoti naujų galimybių. Kaip reaguoti ištikus nesėkmei ir ko imtis, norint sugrįžti į verslo aplinką? Įžvalgomis dalijasi rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laurs bei žinių centro  augančiam verslui „bzn start“ įkūrėja dr. Živilė Glaveckaitė. 

Patirties priėmimas

Mėginant rasti atsakymą, kas yra verslo nesėkmė, dažnai reikia atsiriboti nuo pradinių įsitikinimų. Pasak dr. Ž. Glaveckaitės, svarbu išskirti, kad pirmojo verslo nesėkmė nėra asmeninė nesėkmė: „Manau, kad būtent patirtos nesėkmės yra tik pirmas ilgos kelionės žingsnis link sėkmės. Žinoma, labai svarbu, kad būtų išlaikyta gera reputacija, kaip sąžiningo verslininko, o nesėkmės būtų apmąstytos bei kritiškai įvertintos. Verslininkas turi būti sąžiningas visų pirma sau. Būtina gebėti įvardyti, kokios klaidos buvo padarytos, kas nepavyko ir kodėl. Tik tada nesėkmė yra lygi patirčiai, kuri tikrai labai pravers kuriant kitą verslą.“

Verslo nesėkmė nelygi bankrotui

Remiantis JAV „Bureau of Labor Statistics“ statistikos duomenimis, beveik 20 proc. naujų verslų pirmaisiais gyvavimo metais susiduria su verslo nesėkme. Jos reitingas kyla sulig verslo vystymo metais. Dažniausiai esame įpratę verslo nesėkmę prilyginti bankrotui, tačiau šias sąvokas reikėtų atskirti, kalbant apie verslo pabaigą.

„Jeigu startuolio įkūrėjas žiūri į savo startuolį kaip į tam tikrą bandymą, tikėtina, kad su tokiu požiūriu laukia nesėkmė. Aš norėčiau labai aiškiai atskirti nesėkmę nuo bankroto. Nepasisekęs startuolis, kuriam, pavyzdžiui, nepavyko validuoti produkto ar rinkodaros, ar paties verslo modelio, yra skirtinga sąvoka negu bankrutavimas“, – teigia I. Laurs. 

Anot pašnekovo, bankrotas gali būti skelbiamas tada, kai įkūrėjas nesuvaldo situacijos ir susiduria su skolomis partneriams, investuotojams ar valstybei. 

„Palieki darbo stalą tokį, kokį radai“

Optimizmas yra teigiama savybė, tačiau verslo atžvilgiu reikėtų būti itin atsargiems. Atsižvelgiant į tai, kad netgi 90 proc. startuolių patiria nesėkmę, reikia laiku įsivertinti rizikas. I. Laurs teigimu, startuolio įkūrėjai pačioje pradinėje verslo vystymosi stadijoje turi suprasti, kad kuriant naują kompaniją reikia realiai viską įvertinti bei neprisiimti daugiau įsipareigojimų, nei įmanoma įgyvendinti: „Pirmas kelias yra bandymas ir pasiruošimas nesėkmei: išbandei, nepasisekė ir tvarkingai viską uždarai. Kaip mes sakome, palieki darbo stalą tokį, kokį radai. Tai reiškia, kad kompanija uždaroma tik atsiskaičius su visais darbuotojais, įsipareigojimais, sumokėjus mokesčius. Po savęs būtina palikti ir švarų uždarytą verslą, ir švarią reputaciją.“ 

Pasak pašnekovo, dažnai startuolių įkūrėjai linkę prisiimti pernelyg daug įsipareigojimų, entuziastingai tikėdami, kad verslas pasieks aukščiausią vystymo tašką, tačiau patiriant nesėkmę tenka smarkiai nusivilti. 

Investuotojai įvertina buvusius verslus

Kuriant startuolį, visų akys krypsta į investuotojų paiešką. Ne paslaptis, kad į verslo sunkumus kiekvienas reaguoja skirtingai, tačiau reikėtų įvertinti ir ramiai priimti galimas grėsmes, nes nuo to priklauso ir ateities projektų sėkmė. Kaip teigia I. Laurs, nemažai verslininkų, pamatę kad situacija nevaldoma, pradeda bėgti: neatsakinėja į skambučius, nereaguoja į mokestinius įspėjimus – tampa nepasiekiami. Tai sukelia problemų ne tik pačiam verslui, investuotojams ir darbuotojams, bet ir palieka didžiulį reputacinį pėdsaką verslininkui. 

„Kaip investuotojai, mes visuomet vertiname, ar tai startuolis, kuris turėjo nesėkmingą bandymą, ar startuolis, kuris turėjo formalų bankrotą ir situacijos nesuvaldymą. Pirmu atveju esame labiau linkę bendradarbiauti, antru atveju stengiamės neturėti nieko bendro, nes bankrotas vertinamas kaip didelė reputacinė žala. Nesėkmingai, bet tvarkingai užbaigtas verslas yra pliusas verslininkui, o nesuvaldytas, mestas, bankrutavęs verslas yra minusas“, – dėsto pašnekovas.

„Klysk greitai ir dažnai“

Jeigu versle įvyksta nesėkmė, reikia šią patirtį išnaudoti tikslingai. Pasak dr. Ž. Glaveckaitės, vidinė motyvacija ir ego įveikimas yra svarbiausi veiksniai, siekiant priimti verslo nesėkmę ir ją išnaudoti kaip pamoką. Svarbu suprasti, kaip ateityje galima išvengti klaidų: „Sakoma „fail fast and often“ (liet. „klysk greitai ir dažnai“). Klysk greitai, nes sutaupysi pinigų, jei startavęs pamatai, kad nepavyksta ar nėra poreikio rinkoje. Klysk dažnai, nes jei neeksperimentuosi, nerasi ir naujo sprendimo. Po nesėkmės grįžti nėra jokių kliūčių, tik tam turi būti gerai pasirengęs – turi suprasti ir tikėti tuo, ką darai. Nebūtina keisti srities, būtina suvokti sritį ir turėti joje patirties. Tuomet supratimas apie vartotojų poreikius, kokią vertę galiu jiems sukurti ir naujų sprendimų išgryninimas yra daug aiškesnis.“ Pašnekovė įsitikinusi, kad praeityje patirtos nesėkmės gali padėti nekartoti klaidų ir daug geriau apskaičiuoti verslo rizikas.