Duomenys tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio verslo ir dirbtinio intelekto augimo variklių. Tuo įsitikinęs Vytautas Savickas, neseniai tapęs technologijų įmonių grupės „Oxylabs“ generaliniu direktoriumi. Jis sako, kad DI eroje patikimų, kokybiškų ir atsakingai renkamų duomenų poreikis tik didės.

Pernai dešimtmetį minėjusi „Oxylabs“, priklausanti „Tesonet“ ekosistemai, šiandien yra viena sparčiausiai augančių šalies technologijų bendrovių. Grupės įmonių sukurtais, patentuotais sprendimais jau naudojasi daugiau nei 400 tūkst. verslo klientų visame pasaulyje, veikiančių e. komercijos, kibernetinio saugumo, DI modelių vystymo ir kitose srityse. Bendrovė ne tik aptarnauja pasaulinio lygio verslus, bet ir aktyviai plečiasi per strateginius įsigijimus – po 2022 m. įsigytos Silicio slėnio bendrovės „Webshare Software Company“, pernai grupę papildė ir Prancūzijoje įkurta „ScrapingBee“.

– Perimi „Oxylabs“ vairą tada, kai įmonė sparčiai auga, o lūkesčiai – labai aukšti. Kaip atrodo pirmieji mėnesiai naujoje rolėje?

– Vos pradėjęs šias pareigas prisijungiau prie „Tesonet“ darbostogų, apie kurias kalbėjo, rodos, visa Lietuva. Jos buvo lengvas priminimas, kokioje aplinkoje veikiame – ekosistemoje,  kuri ne tik vysto pasaulinio lygio technologijų produktus ir paslaugas, bet ir sugeba sukurti vieną didžiausių tokio tipo iniciatyvų darbuotojams Europoje. Neįtikėtina būti to dalimi.

Kalbant apie “Oxylabs” grupę, pasiekus tokį sparčios plėtros etapą, vadovo vaidmuo keičiasi. Nebeužtenka vien tik fokusuotis į augimą. Mano užduotis – užtikrinti, kad jis būtų kryptingas ir valdomas: komandos aiškiai matytų prioritetus, sprendimai būtų priimami greitai, o mūsų produktai ir toliau išliktų žingsniu priekyje nei likusi rinka.

– Pats „Tesonet“ ekosistemoje esi jau dešimtmetį. Papasakok apie pradžią – kaip atsiradai technologijų sektoriuje?

– Tiesą sakant, visada norėjau dirbti technologijų sektoriuje ir kurti produktus, kuriančius vertę pasauliniu mastu. Karjeros pradžioje dirbau rinkodaros ir pardavimų srityse – pradėjau gėrimų rinkoje, „Red Bull“ rinkodaros komandoje, vėliau perėjau į startuolį. Būtent ten atradau verslo klientams skirtų pardavimų pasaulį ir tikrai jį pamilau.

„Tesonet“ į mano akiratį pateko neatsitiktinai – patys su jais bendradarbiavome ir pirkome jų sprendimus savo verslui. Mačiau stiprius produktus ir labai aiškų potencialą augti kartu su visa ekosistema. Kai atsirado galimybė prisijungti, nedvejojau.

Žvelgiant atgal, tas kelias nebuvo suplanuotas linijiškai, bet šiandien atrodo gana natūraliai susidėliojęs. Kiekvienas etapas išmokė skirtingų dalykų: suprasti klientą ir rinką, auginti komandą, priimti strateginius sprendimus ir kurti pasaulinio lygio technologijų produktus. Galiausiai supratau, kad mane visada labiausiai traukė ne viena funkcija, o visas verslas – tai, kaip produktas, komanda ir klientas veikia kaip viena sistema.

– Stabtelėkime ties produktais. Viešųjų interneto duomenų rinka paprastam vartotojui gali būti sunkiai suprantama, o kalbamės tuo metu, kai duomenų tema Lietuvoje apskritai yra itin jautri. Kaip paprastai paaiškintum, kokias paslaugas teikia „Oxylabs“?

– Asmeniškai džiaugiuosi, kad visuomenė jau supranta duomenų svarbą ir piktinasi, kai jų asmeninė informacija nuteka.

O kalbant apie „Oxylabs“, mes padedame verslams automatizuotai ir saugiai rinkti bei naudoti viešus interneto duomenis – tokius, kurie yra laisvai prieinami internete ir padeda suprasti rinką, priimti geresnius sprendimus ar kurti naujus produktus. Tai gali būti informacija apie rinkos tendencijas, kainų pokyčius, kibernetines grėsmes, prekės ženklų matomumą ar DI modeliams reikalingą interneto kontekstą.

Nors ne visi apie tai susimąsto, bemaž kiekvienas iš mūsų kasdien naudojasi viešųjų duomenų infrastruktūros teikiama nauda. Kai lyginame skrydžių kainas, ieškome informacijos realiu laiku ar naudojamės DI įrankiais, už viso to dažnai veikia būtent viešųjų duomenų rinkimo technologijos. Dirbtiniam intelektui neužtenka vien algoritmų – jam reikia nuolatinės prieigos prie aktualios ir patikimos informacijos. Būtent tokią infrastruktūrą savo klientams ir padeda užtikrinti „Oxylabs“.

– Turbūt retas žino ir tai, kad būtent Lietuvoje yra įkurta duomenų teikimo įmonė, į kurią kreipiasi didžiausios JAV kompanijos iš „Fortune Global 500“ sąrašo, o ji pati perka įmones net iš Silicio slėnio. Kuo paaiškintum šią sėkmę?

– Pradėjome 2015 metais, kai industrija dar tik formavosi. Rinka buvo neapibrėžta ir be aiškių žaidimo taisyklių. Tai buvo ir mūsų pranašumas, ir atsakomybė – kai ateini į sritį be vadovėlio, turi pats brėžti standartus.

Todėl nuo pat pradžių ėmėme investuoti į tai, kas iš pirmo žvilgsnio nebuvo pagrindinė verslo veikla: technologijų teisę, standartų kūrimą ir edukaciją. Šiandien turime virš 160 patentų, esame tarptautinės etiško duomenų rinkimo iniciatyvos (EWDCI) bendraįkūrėjai ir neatlygintinai vystome iniciatyvą „Project 4β“. Ji suteikia nemokamą prieigą prie mūsų duomenų ir infrastruktūros įvairiems viešo intereso projektams – nuo Stanfordo mokslininkų vykdomų tyrimų iki „Pulitzer Center“ tiriamosios žurnalistikos darbų.

Visa tai mums buvo ne šalutinė veikla, o investicija į ateitį. Tame pačiame kontekste atsiranda ir įsigijimai. Jie nėra tikslas savaime, bet yra paremti aiškia strategine logika. Kiekviena perkama įmonė turi papildyti mūsų krepšelį technologijomis, produktu, klientų segmentu ar kompetencijomis, kurios leistų geriau atliepti rinkos ir klientų poreikius.

Manau, būtent ilgalaikė perspektyva bei atsakomybė už ekosistemos standartų kūrimą ir buvo pagrindinės sėkmės priežastys. O taip pat tai, kas išskyrė mus nuo kitų įmonių, kurios neretai tik sekė trumpalaikę bangą.

– Kalbant apie trumpalaikes bangas – kai kas burbulu vadina ir DI. Kaip pats vertini šią technologiją ir kaip ji veikia duomenų rinką?

– Kalbų apie burbulą tikrai daug. Bet man atrodo, kad į DI dažnai žiūrima kaip į vieną bangą, nors iš tikrųjų jų yra kelios. Iš pradžių visi skubėjo pasivyti „ChatGPT“. Tada prasidėjo lenktynės dėl geresnių vaizdo ir garso modelių. Dabar vis daugiau kalbame apie DI agentus, kurie galės savarankiškai veikti internete. Kiekvienas etapas turi skirtingus technologinius poreikius, bet vienas dalykas nesikeičia: DI sistemoms reikia prieigos prie interneto duomenų.

Galbūt modelių treniravimo bumas, apie kurį visi kalbėjo pradžioje, jau keičiasi. Bet poreikis duomenims niekur nedingo. Kartais svarbiausia yra kiekis, kartais – greitis, kartais – patikimumas ar duomenų kokybė. Skirtingos DI bangos ateina ir praeina, tačiau visoms joms reikia vieno dalyko – patikimos prieigos prie interneto duomenų. Būtent ten ir matome savo vaidmenį.

Kai DI tik prasidėjo, mes strategiškai nusprendėme labai aiškiai susitelkti į šią industriją. Pastaraisiais metais infrastruktūros pajėgumus didinome keturis kartus, o prie komandos prisijungė 200 naujų darbuotojų. Tai pasiteisino – visai neseniai aptarėme praėjusio mėnesio rezultatus: lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mėnesio apyvarta augo 80 proc. Tad jei DI yra banga, kurią visi verslai nori pagauti, mes tapome banglente, kurios jiems reikia.

– Ką norėtumei, kad mes visi kaip visuomenė žinotume apie duomenis, ypač DI kontekste?

– Man atrodo, kad duomenys šiandien tampa vienu svarbiausių inovacijų ir ekonomikos augimo variklių. Ypač dirbtinio intelekto eroje. Kiekvieną kartą, kai kalbame apie pažangesnius modelius, geresnius DI agentus ar naujas skaitmenines paslaugas, už viso to slypi duomenys.

Tačiau ne mažiau svarbu suprasti, kad duomenys gali kurti vertę ne tik verslui, bet ir visuomenei. Tą matome ir savo veikloje. Neseniai sukūrėme įrankį Aplinkos apsaugos departamentui, kuris padeda aptikti internete platinamus skelbimus, galimai susijusius su aplinkosaugos pažeidimais – nuo nelegalaus miškų kirtimo iki brakonieriavimo atvejų. Pasitelkus viešus interneto duomenis jau buvo pradėtas ne vienas tyrimas, o pareigūnai gali dirbti greičiau ir efektyviau.

Todėl man atrodo svarbu nebijoti duomenų, o mokytis juos naudoti atsakingai. Tai, kas privatu, turi būti maksimaliai saugoma. O tai, kas viešai prieinama internete, gali ir turi būti naudojama kuriant vertę – nuo verslo sprendimų ir dirbtinio intelekto vystymo iki viešojo intereso projektų.

Ne mažiau svarbus ir švietimas – vaikai jau mokykloje turėtų suprasti ne tik duomenų teikiamas galimybes, bet ir su jais susijusias atsakomybes bei rizikas.

– Užsiminei apie švietimą. Neseniai patį buvo galima išvysti TV laidoje, skirtoje skatinti moksleivių verslumą – papasakok, kodėl joje atsidūrei?

– Turbūt todėl, kad pats žinau, kiek daug gali reikšti mentorystė. Mano karjeroje buvo ne vienas žmogus, kuris laiku davė patarimą, paskatino arba tiesiog padėjo pamatyti platesnes galimybes.

Be to, esu įsitikinęs, kad visos Lietuvos sėkmė priklauso nuo to, kiek daug startuolių turėsime. Neturime naudingųjų išteklių, didelio ploto ar gyventojų skaičiaus, taigi su pasauliu konkuruoti galime tik savo protais ir inovacijomis. Jei norime, kad po dešimties metų turėtume daugiau pasaulinio lygio įmonių, turime investuoti į tuos, kurie jas kurs.