Kiekvieną dieną mus pasiekia žinia apie naują išradimą, naują programėlę, dar vieną inovaciją. Tačiau kokios svarbiausios idėjos yra visai šalia mūsų, galima sakyti, už artimiausio kampo? Kokių ryškiausių inovacijų galime tikėtis per artimiausius penkerius metus? Lietuvos startuolių pasaulyje tikriausiai nėra žmogaus, galinčio apie tai papasakoti daugiau nei Ilja Laursas.

Artimiausios ateities vertikalės

„Nextury Ventures“ bendraįkūrėjis sako, kad tų ateinančių naujovių yra labai daug. Nuo biotechnologijų, medicinos iki žaisliukų. Kiekvienas investicinis fondas dirba prie tam tikrų vertikalių, studijuoja, kas ir kaip vyksta, kokių naujų verslo modelių atsiranda. Vis dėlto yra kelios vertikalės, kurias „Nextury Ventures“ fondas labai akylai stebi ir tikisi, kad jose slypi pasaulinio masto revoliucijos.

 

„Jau šiandien galima atspausdinti netgi maisto produktus.“

I. Laursas

 

1. „Viena tokių technologijų, kuriose, jaučiame, per artimiausius penkerius metus įvyks proveržis, yra trimatis (arba daiktų) spausdinimas. Mano galva, dar labai mažai žmonių įsivaizduoja, kaip stipriai ištobulintas šis procesas. Jau dabar spausdinant galima pagaminti juvelyrinių dirbinių, kurių pagal kokybę neatskirtum nuo pagamintų pramoniniu būdu. Atspausdinti galima netgi maisto produktus. Neseniai teko lankytis vienoje parodoje Londone, kurioje galėjai stebėti, kaip iš karamelės spausdinami patys įvairiausi daiktai. Tai technologija, kurios rinka per artimiausius 5–7 metus pasieks 100 mlrd. dolerių vertę. Iš tikrųjų yra labai mažai technologijų, kurios taip stipriai pakeis pasaulį“, – sako I. Laursas ir atskleidžia, kad maždaug trečdalis „Nextury Ventures“ fondo investicijų nukreipta būtent į šią sritį.

2. Pasak pašnekovo, yra dar viena sritis, kuri po penkerių metų tikriausiai dar nebus sukėlusi revoliucijos, bet bent jau jos sėklas bus spėjusi pasėti. „Kita technologija, apie kurią dabar labai daug diskutuojama, yra bitkoinai, arba kriptovaliuta. Manau, kad žmonėms tai kol kas dar nelabai suprantama. Aš paaiškinčiau viską taip. Vienu metu žmonija atrado demokratiją, kuri atėmė iš vieno žmogaus teisę valdyti šalį ir jos žmonių gyvenimą. Kriptovaliutos koncepcija žada atimti iš valstybių teisę spausdinti ir valdyti pinigus. Vis dėlto patirtis rodo, kad valstybės šią savo teisę išnaudoja netinkamiems tikslams. Kriptovaliutos koncepcijoje nėra vietos nei centriniams bankams, nei valstybėms, turinčioms išimtines teises spausdinti valiutą. Nebūtų vienos vietos ar vieno kompiuterio, kur būtų laikoma informacija. Panašiai kaip ir „Torrent“ tinkluose, kiekviena operacija nusėstų tūkstančiuose kompiuterių. Kitaip tariant, niekas neegzistuotų tik vienoje konkrečioje vietoje. Panašiai kaip hologramoje, kurioje kiekvienas atskiras gabaliukas turi informacijos apie visą vaizdą. Taip ir čia kiekvienas kompiuteris ar išmanusis telefonas turėtų informacijos apie visumą“, – pasakoja jis.

3. Per artimiausius metus stipriai augti turėtų ir virtualiosios realybės produktų rinka. Ji sparčiai auga jau dabar, o I. Laursas neatmeta galimybės per artimiausius metus investuoti į virtualiųjų pasaulių kūrimą.

4. Kita aktuali sritis – minčių skaitymo prietaisai. Tačiau panašu, kad dar bent dešimtmetį šioje srityje teks tenkintis prototipais. Aišku, visko numatyti neįmanoma. Visada gali atsirasti kas nors naujo ir įdomaus. Bandančiųjų visada bus. „Nextury Ventures“ fondo bendraįkūrėjis sako tikintis vieninteliu būdu inovuoti – eksperimentavimu. „Tai galima banaliai susieti su entropijos dėsniu fizikoje, teigiančiu, kad įmanomų chaoso būsenų yra nepalyginamai daugiau nei tvarkos. Judėjimas į priekį visada turi daugiau chaoso galimybių ir yra tik mažas procentas, kad ateisi prie geresnio produkto ar sprendimo. Vis dėlto niekas dar neatrado geresnio būdo inovuoti už begalę eksperimentų, kurių maža dalis pasiteisina. Statistika ne veltui byloja, kad iš dešimties startuolių tik vienas tampa įmone. Taip yra todėl, kad žmogui nelemta numatyti, kas bus ateityje“, – teigia I. Laursas.

Lietuvoje jau susiformavęs bendras supratimas apie startuolius

Kalbėdamas apie Lietuvą ir jos startuolių ekosistemą, I. Laursas pabrėžia, kad didžiausias dalykas, įvykęs per pastaruosius metus, yra susiformavęs bendras supratimas apie tai, kas yra startuolis, kaip jis veikia, ką reikia daryti norint jį sukurti. „Tokių žinių prieš penkerius metus tikrai nebuvo. Žinių įsisąmoninimas labai svarbus. Tai yra labai geras pagrindas, nes jeigu nežinai, ką daryti, tampa nesvarbu, ką tu gali ir kokia tavo komanda. Juk inovacijų ekosistema yra labai sudėtingas darinys. Kaip medis turi daug šaknelių, taip ir startuolių ekosistema. Žinoma, palyginti su tokiomis šalimis kaip Izraelis ar Jungtinė Karalystė, tos mūsų šaknys dar labai jaunos“, – sako pašnekovas.

Jaunystė ir entuziazmas yra gerai, bet ir pasitempti mums dar daug kur reikėtų. „Vienu didžiausių stabdžių įvardyčiau valstybės nelankstumą ir neteisingą motyvacinę sistemą. Pagal apibrėžimą startuolių veikla vyksta tose srityse, kuriose paprastai dar net nesutvarkytas reguliavimas. Visos Lietuvos institucijos sukurtos prižiūrėti ir bausti. Pavyzdžiui, startuoliams labai aktualus privatumo klausimas. Mano apskaičiavimu, kokie 80–90 proc. startuolių net patys to nežinodami pažeidžia esamus reikalavimus. Taigi, nors valstybė ir skatina veikti, bet atsakingos institucijos yra motyvuotos surasti ir nubausti, o ne išaiškinti ir padėti. Tačiau juk tos sritys dar labai neišaiškintos. Dažniausiai kalbame apie pilkąją reguliavimo zoną. O juk startuolis niekada neturės išteklių įrodyti, kad nedaro nieko, kas prieštarautų įstatymui“, – dėsto vienas iš „Nextury Ventures“ įkūrėjų.

Būtent lankstumo jam labiausiai ir norėtųsi. Juk esame maža šalis, todėl tik lankstumu šią savo savybę galime paversti pranašumu. Žinoma, reikia mums ir kai ko profaniškesnio – daugiau investicijų. Juk šiai sričiai mes skiriame keturiskart mažiau nei estai ir 30 kartų mažiau nei amerikiečiai. „Aš esu šalininkas tos idėjos, kad jeigu nepasodinsi bulvės, tai nieko ir nesurinksi. Sėklą būtina pasėti. Kol kas mes įdedame gerokai mažiau, o tikėtis, kad gausime neįdėję, būtų labai naivu. Taigi manau, kad šitai skatinti visais būdais tiesiog privaloma“, – įsitinęs I. Laursas.