Vilniaus universiteto radijo mėgėjų klubas pristato mokslinį – tiriamąjį projektą „Lietuviška kelionė balionu – aplink Žemės planetą“. Tikslas – balionu aplink Žemę apskraidinti meteorologinį radijo švyturį, tokiu būdu kuriant platformą mokiniams, studentams savarankiškiems jaunimo tyrinėjimams. Vadovaujama VU radijo mėgėjų klubo prezidento Simono Kareivos, asociacija kuria ir į atmosferą leidžia lengvasvorius helio balionus, kurie kartu sudėjus nukeliavo daugiau nei 100 000 km aplink mūsų planetą. 2022 m. lapkričio 9 d. startavo trečioji baliono misija, kurios švyturys nuskriejęs virš 2000 km nuo Lietuvos, šiuo metu pasiekė Azijos vidurio rytus.

Dr. S. Kareiva sako, projektas skatina jaunimą tapti ne tik technologijų vartotojais, bet kūrėjais, susipažinti su mokslo, technologijų inovacijomis. Pažinti pasaulį per gamtos mokslus, jaunuoliai kviečiami ne tik iš vadovėlių, bet praktiškai. Į projekto veiklas įsitraukia vis daugiau mokyklų: Vilniaus Jėzuitų gimnazija (mokytojas M. Narvilas), Vilniaus licėjus (koordinuoja savivaldybės specialistas, Alytaus pedagogas E. Čečėta), Nemenčinės Gedimino gimnazija (mokytoja L. Tarvydienė) ir kt. Draugiškai rungtyniaudami tarpusavyje, švietimo įstaigų pedagogai su moksleiviais kuria ilgiau veikiantį, toliau skriejantį ar daugiau duomenų surenkantį meteorologinį balioną.

Radijo megėjystė – didžiausias technologinis hobis XX amžiuje

Pažvelgus šimtą metų atgal, bendravimas tarp valstybių geriausiu atveju vyko ilgai keliaujančiais popieriniais laiškais. Paskambinti laidiniu telefonu svetur būdavo prabanga. Todėl žmonės ieškojo būdų kaip socializuotis. „Paslaptingas bendravimas radijo bangose buvo vienas pirmųjų soc. tinklų, kuriuose galėdavai rasti bendraminčių, užmegzti ryšius su kitų kultūrų žmonėmis. Ši socialinė erdvė atsivėrė tik gebantiems susikonstruoti mėgėjišką radijo siųstuvą – imtuvą (arba turėjo lėšų jam įsigyti), o valstybiniu lygiu pati veikla buvo griežtai kontroliuojama“, – neseną istoriją primena pašnekovas. Radijo ryšio svarba mėgėjų tarpe pristatoma trumpu pavyzdžiu: „Prisiminkime JAV“, – konkretizuoja ekspertas, – „kur pirmasis dirbtinis Žemės palydovas Explorer 1 pakilo į orbitą 1958 m. Ar galite įsivaizduoti, kad tuo metu protu nesuvokiamos svarbos erdvė, Žemės orbita, nepraėjus nei 5 metams buvo paskirta būtent radijo mėgėjams? 1960 m. pradėtas projektas OSCAR ir 1961 m. gruodį, praėjus vos pusei metų nuo pirmojo JAV astronauto A. Shepard skrydžio, orbitą pasiekė pirmasis, viešai civiliams prieinamas palydovas – radijo mėgėjiškas retransliatorius OSCAR – 1“.

Svari radijo mėgėjų veiklos nauda visuomenei

Šiandieniniame pasaulyje, bendravimo su kita planetos puse žavesys pasireiškia žaibišku interneto ryšiu ir soc. tinklais, dideliu duomenų pralaidumu. Tačiau radijo mėgėjystė egzistuoja kaip nepriklausomas hobis su savo disciplinomis, evoliucionuoja kartu su technologijomis, koegzistuoja su internetu, kompiuteriais. Entuziastus ji moko efektyvaus informacijos perdavimo meno, disciplinos, skatina pažinti telekomunikacijų istoriją taip, kaip teisės universitete studentai tą daro nagrinėdami senovės Romos teisės principus. Didžiausia šios srities varomąja jėga S. Kareiva įvardija pažinimo džiaugsmą, sugebėjimą perprasti, įvairiapusiškai nuodugniai išstudijuoti  technologinę ar socialinę sritį – radijo moduliaciją, elektroniką, kalbos Morzės abėcėle niuansus.

Vienas pagrindinių radijo mėgėjų veiklos uždavinių – puoselėti valstybinio reguliatoriaus suteiktas teises, stengiantis jomis naudotis į radijo spektrą nekomerciniais, edukaciniais mokomaisiais, parodomaisiais tikslais. Radijo mėgėjų klubas glaudžiai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, rengia paskaitas, mokymus, dalyvauja kosmoso projektuose, kosmoso pramonės darbo rinkos inkubavime.

Radijo mėgėjų aukso amžius

XX a. kompiuteriai ir radijo įranga buvo gerokai didesnių gabaritų nei šiandien mums įprasta matyti, todėl pakelti kažką helio balionu į stratosferą tapo itin kebliu uždaviniu. „Šiuo metu gyvename radijo mėgėjų aukso amžiuje, kai elektronikos komponentų ir kompiuterinės įrangos apstu, jie smulkūs, sukonstruojami labai įvairios paskirties įrenginiai“, – pažymi mokslininkas ir tęsia, kad stratosferiniai balionai atsirado kaip tam tikra nišinė radijo mėgėjiško hobio apraiška, įgavusi prasmę tik šio amžiaus pradžioje. „Buvo sukurta skrydžių balionais platforma, kurios konstrukciją sudaro permatomas balionas (matomiausia dalis), elektronika (baliono smegenys – mini kompiuteris) su GPS imtuvu ir sensoriais, saulės elementai, miniatiūrinis trumpų bangų siųstuvas ir didelė, bet labai trapi, plonytė, 10 m ilgio, mažiau nei 1 g svorio radijo antena.

Balionas yra tarsi plūdė, atmosferoje plūduriuoja 12 – 13 km aukštyje, netrukdo įprastiems lėktuvų skrydžiams, plevena kartu su vėju. Baliono įveikiamas atstumas per dieną – apie 2000 km. Stengiamasi, kad konstrukcija neviršytų 10-12 gr. svorio, o tinkamai paleidus sistemą skrieti pavėjui, tolimesnę sėkmę/ nesėkmę lemia vėjas, oro sąlygos“.

Mokslininkas dalijasi, kad šiuo metu aplink pasaulį keliauja apie 20 tokių balionų, informaciją apie buvimo vietą perduodančių radijo mėgėjiškomis bangomis.

Maži projekto kaštai suteikia prieinamumą visiems

Nuo „Lietuviškos kelionės balionu“ pradžios 2019 m., mokslininkas skaičiuoja 7 įvykusias balionų keliones aplink Žemę: 3 iš jų klubo iniciatyva ir 4 – mokyklų, gimnazijų. Sėkmingiausia buvo LKB – 2 misija, kuri aplink šiaurinį Žemės pusrutulį apkeliavo daugiau nei 3 kartus (apie 100 000 km).

Pagrindinė edukacinio projekto idėja – pademonstruoti, kaip pigiai padaromas toks dalykas. „Jei amerikiečiai panašias iniciatyvas vykdo už 1000 USD, mes pirmąjį balioną leidome vos už 200 Eu“, – didžiuojasi S.Kareiva tvirtindamas, kad ateityje moksleiviai kainą galėtų numušti ir iki 100 Eu“. Apgailestaudamas, kad kolkas švietimo įstaigos negali pasigirti didele dalyvavimo projekte sėkme, čia pat įvardija to priežastis: „Pedagogams sunku prisitaikyti prie meteorologinių sąlygų pamokų metu, visiems tinkamo laiko, tačiau čia gelbėja eksperimento būdu sumažinti projekto kaštai. Tai nesunkiai leidžia iniciatyvas kartoti vėl. Su kiekvienu bandymu, moksleiviai tobulina, gerina konstrukcijas“.

2023 metų sezone radijo entuziastų vadovas linki, kad mokyklose startuotų daugiau skrydžių, besiremiančių kruopščiai ir atsakingai ekspertų sukurta projekto platforma.