Kodėl imtis verslo Lietuvoje yra gera?
2012.09.04
Temos: Verslo pradžia.
Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos rengiamame verslo aplinkos reitinge “Doing Business 2012“, kuriame nurodomas valstybių palankumas kuriantiems verslą, Lietuva užima 27 vietą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nėra geras rezultatas. Kita vertus, jei atkreipsime dėmesį į tai, kad reitinge iš viso rikiuojasi 183 valstybės, tuomet suprasime, jog yra kitaip, nei manome ar esame verčiami manyti. Mums už nugaros liko Olandija, Austrija, Lenkija ir net Prancūzija.
Žinoma, nė vienas reitingas nėra absoliutus rodiklis ir jo sudarytojai sulaukia įvairios kritikos. Pavyzdžiui, minėto sąrašo autoriai gauna velnių už tai, kad teigiamai vertina darbuotojų atleidimo procedūros supaprastinimą. Pasirodo, kuo valstybės įstatymai šiuo klausimu liberalesni, tuo ji gauna daugiau taškų ir taip užima aukštesnę vietą. Kad ir kaip būtų, mūsų valstybė nėra beviltiškai atsilikusi ar per daug atlaidi verslininkams. Esame beveik aukso viduriukas. Žinoma, tiek darbuotojai, tiek verslininkai ginčysis ir bandys įrodyti, kad tai yra labai blogai. Verslo sąlygos prastos, o darbuotojų teisės nuolat paminamos. Nieko nuostabaus – kiekvienas gina savo tvirtovę. Vis dėlto jei būsime sąžiningi, tuomet pripažinsime, kad gyvename vienoje geriausių vietų pasaulyje ir čia pradėti savo verslą yra gera. Jei tuo patikėtume, galbūt net sukurtume lietuvišką svajonę, kurios pavydėtų visi.
Nepaisant banguojančios pasaulio ekonomikos ir politinės įtampos verslumas yra gyvas. Galbūt net gyvesnis nei bet kada anksčiau. Juk ne be reikalo sakoma, kad verslininkų padaugėja sunkiais laikais. Nieko keista – juk reikia pasirūpinti savimi. O jei to nepadaro niekas kitas, kas lieka? Galima sakyti, kad pasaulyje kilusi „startupų“ banga, kuri ritasi ir per Lietuvą, tėra atsitiktinumas, bet daug kas tiki, jog atsitiktinumų nebūna ir viskas turi priežastį. Be to, „Verslios Lietuvos“ pateikiami skaičiai yra per dideli, kad būtų atsitiktinumas. 2011 m. įsteigta daugiau nei 10 300 naujų įmonių – daugiausia per pastaruosius 10 metų.
Gaila, bet didelė dalis Lietuvos gyventojų turi daugiau noro, beje, ir pagrindo skųstis, nei imtis aktyvių veiksmų. O ką lieka daryti tiems, kas įkliuvo į besikeičiančios ekonominės santvarkos spąstus ir dabar sukasi kaip išmanydami su minimaliu atlyginimu?
Tačiau dabar pakalbėkime tik apie tuos, kurie gali ir net privalo ką nors pakeisti. Jie turi puikią progą.
Ambicingas ir išsilavinęs jaunimas
Didžiausia vilčių našta gula ant Lietuvos jaunimo pečių. Nors vyresnioji karta mėgsta sakyti, kad jaunimas tingi, nieko neišmano ir ieško lengvos duonos, šie žodžiai tik iš dalies teisingi. Pažiūrėkite, kiek jaunimo studijuoja įvairiose aukštosiose mokyklose. Žinoma, galima diskutuoti apie aukštojo mokslo kokybę, tačiau tikriausiai visi pritars, kad vienoks ar kitoks išsilavinimas yra naudingas žmogui kaip asmenybei. Tad didžiuokimės ir džiaukimės – aukštasis išsilavinimas tapo masiniu reiškiniu. Lietuvoje apstu protingų, jaunų ir sunkiai dirbti pasiryžusių žmonių. Reikia tik suteikti jiems progą. O tie, kas negaus darbo, gali būti, kad patys jį susikurs.
Gera geografinė padėtis
Esame potencialiai vienas geriausių tiltų tarp Vakarų ir slavų pasaulio. Nors atsigręžėme į Vakarus, vis dar suprantame rusišką kultūrą, kuri vakariečiams yra tolima. Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitose NVS šalyse lietuviai yra gerbiami, o jų produkcija vertinama itin palankiai. Tad šiais laikais, kai išsivysčiusiose šalyse vartojimas nėra toks džiuginantis, koks buvo anksčiau, nauja rinka rytuose gali būti didelių Europos ir JAV kompanijų išsigelbėjimas. Kodėl joms nepadėti?
Na, o jei jau nėra noro prasidėti su slavais, ranka pasiekiama Skandinavijos rinka ir ten gyvenantys turtingi bei išrankūs vartotojai. Be to, atsigaunantys Lietuvos oro uostai padės susisiekti su tolimesnėmis šalimis. Visa tai galiausiai karūnuoja faktas, kad čia nebūna protu sunkiai suvokiamų gamtos kataklizmų: žemės drebėjimų, cunamių, ugnikalnių išsiveržimų ar uraganų.
Puiki interneto ir mobiliojo ryšio infrastruktūra
Šių metų vasarą paskelbtas Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje internetu naudojasi 69 proc. šalies gyventojų. Prie šio gražaus skaičiaus galima pridėti ir Ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamus duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje plačiajuosčio interneto skverbtis yra 31,7 proc. Tai vienas geriausių rezultatų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Įvairiuose interneto forumuose amerikiečiai ir kitų šalių gyventojai pavydžiai aptarinėja Lietuvoje sudarytas virtualaus pasaulio naršymo galimybes. Kai kurie net veržiasi čia persikelti dėl to. Beje, taip pasielgę jie nesuklystų, nes informacinės technologijos leidžia supaprastinti daugelį procedūrų. Pavyzdžiui, deklaravimą, mokestinių prievolių vykdymą ir net įmonių steigimą. O kur dar pasaulinės virtualių vartotojų rinkos potencialas. Tereikia žinoti, ko tie žmonės nori, ir jie neprašyti atiduos savo pinigus.
Na, o apie tai, kad Lietuvoje yra puikus mobilusis ryšys, net neverta diskutuoti. Matyt, pakaks pasakyti, kad, RRT duomenimis, viešojo judriojo telefono ryšio skvarba 2012 m. II ketvirčio pabaigoje buvo 150,5 proc., o šalies teritorijos padengimas GSM ryšiu siekia 97–98 proc. Vadinasi, vietos, kur jūsų nepasiektų mobilusis ryšys, teks gerokai paieškoti.
Palyginti nedidelės veiklos sąnaudos
Visi siekiame asmeninės gerovės, bet dar nesame tiek išlepę kaip vakariečiai ar skandinavai, kurie savo darbą vertina mus stebinančiomis sumomis. Žinoma, lietuviai taip pat norėtų tiek gauti, bet realybė kol kas yra kitokia.
Tiesa, verslo pasauliui tai yra gera naujiena. Rytų Europa, tarp jų ir Lietuva, yra vienas iš nedaugelio pasaulio regionų, kur bendrovė gali tikėtis rasti kvalifikuotų darbuotojų už nedidelę kainą. Tai paaiškėjo rugpjūčio pabaigoje paskelbus Švedijos ambasados Lietuvoje ir Švedijos prekybos tarybos inicijuotos apklausos rezultatus.
Tie, kas perskaitė straipsnį iki šios eilutės, turėtų sau paploti už motyvaciją ieškant atsakymų į kilusius klausimus. Ieškantys randa. Tačiau reikia įsiminti ir tai, kad vienintelio teisingo atsakymo nėra. Kiekvienas gali tapti sėkmės pavyzdžiu ir įrodymu, kad Lietuvoje verslas gali klestėti.
Kaip teisingai pastebėjo pasaulio lietuvių jaunimo susitikime dalyvavęs verslininkas Ilja Laursas, „visi miega, valgo, sapnuoja ir laukia idėjos. Aš sakau – idėja yra niekas. Jos geras įgyvendinimas yra viskas“.
Ekspertai
Ilja Laurs
Įkūrėjas, valdybos pirmininkas / „Nextury Ventures”
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.