Ko gero, neatsiras nė vieno, kuris per savo gyvenimą nėra turėjęs telefono „Nokia“, puikiai reprezentuojančio Suomiją. „Patikimumas“, „kokybė“, „paprastumas“ – šiuos žodžius galima sieti ne tik su „Nokia“, bet ir su pačia šalimi, į kurią lietuviai žiūri kaip į pavyzdį. Suomiai ekonominę gerovę susikūrė neturėdami iškasenų ar didelių žmogiškųjų išteklių, jos jėga – darbštūs, išsilavinę ir sąžiningi žmonės. Suomijos ambasadorius Lietuvoje Harri Mäki-Reinikka sutiko pasikalbėti apie savo tėvynę, suomių žinias apie mūsų šalį ir galimybes abiem tautoms dirbti kartu.

SIŪLO PASINAUDOTI SUOMIJOS PATIRTIMI

Ambasadorius H. Mäki-Reinikka – toli gražu ne naujokas Lietuvoje. Nors į šias pareigas jis buvo paskirtas tik metų pradžioje, mūsų šalyje pirmą sykį apsilankė gerokai anksčiau.

„Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau kaip žurnalistas dar sovietmečiu, 1985-aisiais. Dalyvavau dideliame muzikos festivalyje Vingio parke. Tą patį dariau ir Rygoje, ir Taline. Jau tada jaučiau, kad visose Baltijos šalyse vyrauja nacionalistinės nuotaikos – tuo dvelkė net dainos. Vėliau lankiausi dešimtajame ir praeitame dešimtmečiuose. Taigi, nors ambasadoriumi dirbu tik nuo sausio, su Lietuva ryšys atsirado anksčiau“, – prisiminimais dalijosi H. Mäki-Reinikka.

Ne paslaptis, kad suomiai galvodami apie Baltijos šalis iš pradžių omenyje turi Estiją. Tai nė kiek nestebina, nes šios dvi tautos ne tik kaimynės, bet ir priklauso tai pačiai finougrų kalbų grupei.

Visgi ambasadorius H. Mäki-Reinikka sako, kad suomiai vis daugiau sužino ir apie Latviją, ir apie Lietuvą.

„Žinoma, žmonės paprastai mano, kad tai, kas artimiausia, yra ir svarbiausia. Iš dalies tai tiesa, ypač dėl kalbinio panašumo. Nepaisant to, suvokimas apie Latviją ir Lietuvą stiprėja. Nemanau, kad tebemaišome Lietuvą su Latvija. Anksčiau suomiai nežinodavo, kas yra Lietuvos sostinė, manydavo, kad tai Ryga. Dabar spaudoje yra kur kas daugiau informacijos, o ypač kai Lietuvoje apsilankė mūsų prezidentas. Tai padeda sklisti žinioms.

Kitas faktorius yra turistai. 20 tūkstančių suomių kasmet atvyksta į Lietuvą per organizuojamas keliones, o dar dešimtys tūkstančių atvažiuoja automobiliais“, – pasakojo ambasadorius.

Į Šiaurės šalis dažnai žiūrime kaip į savotišką pavyzdį. Skandinavai sukūrė gerovės valstybes, į kurias norisi lygiuotis.

„Džiaugiuosi, kad galime rodyti pavyzdį. Šiaurietiškas modelis paremtas ekonominiais tikslais ir siekiu sukurti gerovės valstybę. Taigi mes turime ne tik ekonominę laisvę, bet ir didelius mokesčius, užtikrinančius sveikatos, socialinę apsaugą. Manau, kad šis modelis tikrai geras. Aišku, yra susirūpinusių, kad mokesčiai labai dideli, bet taip mes užtikriname skaidrumą.

Mano nuomone, Baltijos šalys galėtų perimti šį modelį. Matau daug aspektų, kuriais Lietuva galėtų patobulinti savo mokesčių sistemą ir taip sumažinti ar panaikinti šešėlį. Aišku, istorinės aplinkybės, situacija daro savo, Lietuvai reikia laiko, kad pasivytų Šiaurės šalis“, – teigė H. Mäki-Reinikka.

Suomijos ekonomika stipriai paremta aukštosiomis technologijomis. „Nokia“ ir „Angry Birds“ yra tik pora prekių ženklų, kuriuos žinome. Reikia atkreipti dėmesį, kad visi Suomijos laimėjimai yra stipriai susiję su puikiai išplėtota švietimo sistema, kuri net laikoma geriausia pasaulyje.

„Mūsų mokytojai tokie kvalifikuoti buvo jau prieš kelis dešimtmečius. Nežinau, kas lėmė sėkmę, bet aš tai siečiau su palyginti mažu biurokratiniu reguliavimu. Taip pat įtaką daro vienodas regionų traktavimas. Visomis mokyklomis rūpinamės vienodai, žmonės gali gauti gerą išsilavinimą, kad ir kur gyventų, universitetų turime ir šiauriniuose šalies regionuose.

Vis dėlto net ir būdami geriausi nesame visiškai patenkinti, ieškome, ką galėtume patobulinti. Tiesą sakant, trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuvos švietimo sistema buvo pagrįsta suomišku modeliu. Profesorius Robertas Augustas Niemi gyveno čia ir jo įtaka švietimo sistemai buvo labai didelė.

Nenoriu aiškinti, kokiu keliu turėtu eiti Lietuva, bet Suomijos modelį vertėtų pastudijuoti. Jūsų šalyje gal tikrai per daug koncentruojamasi į Vilnių. Turite tris milijonus gyventojų, tad gal vertėtų pasvarstyti, ar ir kituose miestuose nereikia aukšto lygio švietimo. Koncentruoti kapitalą yra svarbu, bet tai reikia daryti tinkamai. Pavyzdžiui, Helsinkyje visi universitetai susijungė. Jie netgi labai inovatyviai suderino tiksliuosius mokslus su meno studijomis“, – pasakojo H. Mäki-Reinikka.

Suomiai ir lietuviai lengvai gali dirbti kartu

Suomija laikoma gerovės valstybe, bet taip buvo toli gražu ne visada. Šalis išgyveno ir sunkesnius laikus, bet būtent krizių metais rado potencialo keistis, pasukti kitu keliu.

„Suomijoje dabar permainų metas, viskas keičiasi. Pavyzdžiui, anksčiau buvome garsūs popieriaus gamyba, visoje šalyje veikė daug fabrikų. Dabar daug gamybos sektorių juda iš šalies. Kompanijos „Nokia“, kurią tikrai visi žino, sėkmės istorija prasidėjo per gilią ekonomikos krizę dešimtajame dešimtmetyje. Būtent tada ir iškilo ši kompanija. Pastaruoju metu ji praranda lyderės pozicijas, bet turėjo didelę įtaką IT bumui. Tais metais net 4–5 proc. BVP buvo generuojami šios kompanijos.

Šiuo metu Suomijoje auga daug kitų IT įmonių. Pavyzdžiui, „Angry Birds“. Internetinių žaidimų kūrimas yra labai populiarėjanti sritis, į ją gilinasi daug jaunų talentingų žmonių.

Man džiugu, kad tuo pat metu kai kuriuose Suomijos regionuose labai sėkmingai veikia švariųjų technologijų įmonės, galinčios išspręsti daug problemų. Štai neseniai Klaipėdoje buvo atidaryta „Fortum“ elektrinė. Ji naudoja pramonines atliekas ir iš jų gamina energiją. Mes tuo labai didžiuojamės“, – sakė Suomijos ambasadorius.

H. Mäki-Reinikka įsitikinęs, kad lietuviai ir suomiai yra gana panašaus charakterio, todėl gali sėkmingai bendradarbiauti. Tai liudija ir suomiškų bendrovių gausa Lietuvoje, mums puikiai žinomi pavadinimai „Neste“, „Leminkeinen“, „Hesburger“.

„Manau, ir jūs, ir mes esame gana atviri, tiesmuki žmonės. Bendrauti mums tikrai sekasi. Esame iš to paties regiono, dalijamės labai sudėtinga, bet panašia istorija. Lietuvos istorija turbūt net sudėtingesnė. Mes kovojome, daug patyrėme ir dabar galime atvirai žvelgti į ateitį, dirbti kartu. Lietuvoje veikia apie 170 suomiškų kompanijų, tapome vienais iš penkių didžiausių investuotojų. Norime, kad ir lietuviai investuotų į Suomiją. Potencialas yra, prekyba auga“, – džiaugėsi ambasadorius.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad prekybos apimtys iš Suomijos pusės yra didesnės, ir patikino, jog lietuviški produktai Suomijoje galėtų būtų žinomesni.

„Turiu pasakyti, kad „Made in Lithuania“ suomiams nelabai ką reiškia, Suomijoje nėra lietuviškų produktų šakos. Esu tikras, kad lietuviškas maistas Suomijoje turi potencialo, pavyzdžiui, sūris tikrai sulauktų sėkmės. Man labai patinka „Alitos“ sausas putojantis vynas, todėl pasitelkus tinkamą reklamos kampaniją būtų galima tikėtis puikių rezultatų“, – pastebėjo H. Mäki-Reinikka.

Dažną verslininką Suomijoje šiek tiek gąsdina mokesčiai, bet jų nederėtų bijoti. Pridėtinės vertės mokestį investuotojams valstybė neseniai sumažino nuo 24 iki 20 proc., taikoma ir daugiau skatinimo priemonių.

„Turime daug būdų, kaip pritraukti investuotojus. Kiekviena vyriausybė juk turi savų ekonomikos auginimo priemonių. Mūsų ekonomika auga, o juk rezultatai ir yra svarbiausia.

Susidomėjusius Suomija pirmiausia nukreipčiau į mūsų internetinius puslapius, nes juose galima rasti visą informaciją: taisykles, reikalavimus ir t. t. Žinoma, yra ir ambasada, Komercijos rūmai. Šiais laikais informacijos gauti tikrai nesudėtinga“, – sakė H. MäkiReinikka.

Būsimiems investuotojams diplomatas pirmiausia patartų tinkamai pasirengti bendravimui su kolegomis Suomijoje, nes tik geras tarpusavio supratimas gali padėti konstruktyviai dirbti.

„Atlikite namų darbus. Gal kai kurie žmonės mano, kad mes labai ilgai ruošiamės. Tai gal didžiausias mūsų verslo kultūros skirtumas – mes sprendimus priimame lėtai. Galima pamanyti, kad lėtai mąstome, bet suomiai tiesiog ilgai svarsto įvairius variantus prieš žengdami žingsnį. Suomiją pasirinkę lietuviai galėtų elgtis panašiai ir tai reikia turėti omeny kalbantis su suomių verslininkais“, – sakė ambasadorius.