Išparduotuvė (angl. outlet) yra vis dar gana nauja verslo koncepcija Lietuvoje. Pirmoji išparduotuvių atidarymo banga prasidėjo ekonomikos pakilimo laikotarpiu – 2006–2008 m. Tuomet išparduotuvių steigimas buvo siejamas su prekių pertekliumi mažmeninės prekybos rinkoje: augant vartojimui verslininkai paprastai užsakydavo daugiau prekių nei sugebėdavo parduoti. Taip atsirado didžiųjų drabužių ir avalynės prekių ženklų išparduotuvių, kurios prekiauja senesnės kolekcijos likučiais.

Per ekonomikos krizę, 2009 m., Vilniuje atidarytas specializuotas išparduotuvių prekybos centras „Parkas Outlet“. Siekta po bendru stogu sutraukti vien išparduotuves. Nors ekonominė situacija buvo sudėtinga ir krito vartojimas, išparduotuvių pardavimas augo. O 2011 m., palyginti su 2010 m., išparduotuvių centro apyvarta padidėjo 30 proc. Kaip sekasi plėtoti šį verslą ir kokius verslininkus aplanko sėkmė, mintimis sutiko pasidalyti V. Minkštimienė, „Parkas Outlet“, direktorė.

Kas svarbu organizuojant šį verslą?

Į išparduotuvę, kaip ir į pagrindinę parduotuvę, žmonės eina pirkti aktualių sezono prekių: žiemą ieško šiltų drabužių ir batų, vasarą – atitinkamai lengvų drabužių ir avalynės. Kita svarbi detalė – drabužių ir batų dydžiai. Paprastai neišperkami labai didelių dydžių drabužiai, tad jeigu išparduotuvė prekiaus vien likučiais, dauguma pirkėjų tiesiog neras tinkamo daikto. Išparduotuvės, kaip ir įprastos parduotuvės, valdytojas turi užtikrinti pakankamą aktualių sezono prekių asortimentą ir didelį dydžių pasirinkimą visus metus.

Išparduotuvėse paklausiausi pasaulyje gerai žinomi ir Lietuvoje jau įsitvirtinę prekių ženklai. Jų sėkmę lemia ne tik pirkėjų trokštamų prekių ženklų, tokių kaip „Nike“, „Adidas“ ar „Puma“, platus prekių bei jų dydžių asortimentas, bet ir konkrečiam metų laikui formuojama pasiūla. Sėkmingiausiai dirbančių išparduotuvių valdytojai iš gamintojų sandėlių kitose Europos šalyse dažniausiai užsako iš praėjusių metų sezoninių prekių likučių sudarytą kolekciją.

Todėl svarbu atnaujinti asortimentą kuo dažniau, nes nemaža dalis klientų užsuka į išparduotuvę bent du kartus per mėnesį, o neradę naujienų gali nustoti lankytis.

Nebūtinai pigu

Neretai žmonės, ketinantys užsiimti šiuo verslu, vadovaujasi klaidingu stereotipu. Dauguma mano, kad outlet tipo parduotuvėje turi būti labai pigu. Toks mąstymas paprastai sukuria didelę įtampą formuojant kainodarą ir galiausiai nuvilia, nes veikla nebūna pelninga. Išparduotuvė – ne pigių prekių krautuvė, tai yra vieta, kurioje žmonės ieško kokybiškų prekių už gerą, bet nebūtinai labai mažą kainą. Išparduotuvės dažnai pasižymi netgi didesniu vidutiniu pirkinių krepšeliu nei pagrindinės prekių ženklų parduotuvės. Kai žmogus randa prekę, kuri pagrindinėje parduotuvėje kainavo 600 litų, o čia kainuoja 350 litų, jis jaučia motyvaciją pirkti ir gali sau leisti įsigyti ne vieną, o galbūt kelias.

Patarimas naujokams – rasti laisvesnę nišą

Sėkmė dažniausia lydi tuos, kurie aiškiai žino, kokiems klientams skirta jo išparduotuvė, ir atstovauja vienam ar dviem, bet jokiu būdu ne keliolikai prekių ženklų. Kai yra aiškus prekių ženklų ir prekių asortimentas, formuojamas klientų įprotis lankytis konkrečioje išparduotuvėje. Pirkėjų ištikimybė prekių ženklui yra naudinga ir verslininkui, nes tik taip jis turės daugiau galimybių sudaryti ilgalaikes sutartis ir užsitikrinti, kad prekių asortimentas būtų nuolat papildomas.

O tiems, kurie planuoja imtis išparduotuvių verslo, vertėtų paieškoti laisvos nišos. Jų Lietuvos rinkoje dar tikrai yra, pavyzdžiui, atidaryti teniso prekių ar specializuotą suknelių išparduotuvę.