Iš visų Baltijos šalių Lietuvos verslas išsiskiria didžiausiu optimizmu. Apyvartos augimą šiemet prognozuoja beveik 85 proc. mūsų šalyje apklaustų mažų ir vidutinių įmonių, rodo SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas. Lietuvos įmonės dažniau tikisi didesnės produktų ir paslaugų paklausos, taip pat išsiskiria tuo, jog mato galimybes rinkai pristatyti naujovių ir įgyvendinti plėtros projektus.

„Lietuvos ekonomika praėjusiais metais augo, o Latvijos ir Estijos – susitraukė. Šiuos skirtumus atspindi ir dabartinės verslo nuotaikos, planai bei lūkesčiai. Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje išsiskiria optimizmu ir labiausiai sumažėjusia pesimistų dalimi“, – pastebi Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį, kad šis tyrimas buvo atliktas šių metų sausio mėn., o po JAV ir Ukrainos prezidentų D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo optimizmas gali būti stipriai sumažėjęs, nes verslams didelę įtaką daro geopolitinė aplinka ir vyraujantis neapibrėžtumas. Jei apklausa būtų atlikta dabar, tikėtina, kad optimizmas būtų perėjęs į pesimizmą. Be to, verslo aplinka dabar yra labai kintanti ir itin priklauso nuo geopolitinių veiksnių.

Vyrauja santūrus optimizmas

Palyginti su 2024 metais, šiemet didesnio negu 15 proc. apyvartos augimo tikisi 13 proc. Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių. Latvijoje ir Estijoje panašaus masto augimą numato atitinkamai 9 ir 7 proc. tyrimo dalyvių. Visose Baltijos valstybėse dauguma verslų (66–72 proc.) tikisi pasiekti iki 15 proc. didesnę apyvartą.

Paprašytos atsakyti į klausimus apie šių metų veiklos tikslus ir lūkesčius optimizmu regione išsiskyrė žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus įmonės. Taip pat SEB analitikai pastebi, jog pradeda augti pramonės įmonių lūkesčiai.

„Praėjusių metų Lietuvos pramonės duomenys rodo, kad sektorius išliko konkurencingas pagrindinėms eksporto rinkoms stagnuojant. Gamybos apimtys augo nepaisant sparčiai kylančių darbo sąnaudų. Toks lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas nustebino, o jam įtakos turėjo ir Vokietijos įmonių sprendimai perkelti užsakymus į pigesnių sąnaudų šalis, tarp jų – ir Lietuvą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalies verslas į Vokietiją prekių pernai eksportavo daugiau. Be to, toliau augo finansinių paslaugų, informacinių ir ryšių technologijų paslaugų pardavimai, rodantys, jog tiek „fintech“, tiek telekomunikacijų sektorius įgyja vis didesnį svorį mūsų šalies ekonomikoje“, – dalijasi E. Dovbyšienė. SEB tyrimas parodė, kad 62 proc. įmonių Lietuvoje prognozuoja stabilumą, 23 proc. tikisi produktų ar paslaugų augimo, o paklausos mažėjimo tikisi 15 proc. respondentų (pernai tokius nuogąstavimus išsakė 24 procentai).

Planuoja pristatyti naujovių

Anot SEB atstovės, teigiami lūkesčiai dėl ateities veikia įmonių prioritetus. Verslai Lietuvoje šiuo metu išsiskiria tuo, kad yra labiausiai nusiteikę investuoti ir pristatyti naujus produktus ir paslaugas: šį požiūrį išreiškė 45 proc. respondentų. Palyginti, Latvijoje – 31 proc., Estijoje – 29 procentai. Didesnio palaikymo (56 proc.) Lietuvoje sulaukė tik prioritetas išlaikyti bendrovės stabilumą. Tarp trijų stipriausiai išreikštų prioritetų Lietuvoje (45 proc.), kaip ir Latvijoje (55 proc.) bei Estijoje (58 proc.), dar pateko sąnaudų optimizacija.

Didesnį verslo optimizmą Lietuvoje atspindi ne tik suaktyvėjęs dėmesys naujovėms, bet ir planai samdyti daugiau darbuotojų, ieškoti naujų eksporto rinkų, plėsti gamybos pajėgumus ir susitelkti į skaitmenizaciją, automatizaciją ir inovacijas.

Atslūgo ir infliacija, ir pesimizmas

Išaugus gynybos finansavimo poreikiui pastaraisiais metais diskusijos dėl mokesčių sistemos pokyčių Lietuvoje vyksta itin aktyviai. Vis dėlto SEB banko tyrimas rodo, jog smulkioms ir vidutinėms įmonės mokesčių našta neatrodo sunkesnė negu pernai, nors ir yra dažniausiai nurodoma, kaip didžiausią įtaką apyvartai darantis veiksnys. Antroje vietoje atsidūrė perteklinė biurokratija ir iššūkiai, kylantys dėl teisės aktų. Trečiasis pagal reikšmingumą įtakos veiksnys, bendrovių vertinimu, buvo aukštos energijos kainos, nors jų svarba per metus verslui šiek tiek sumenko. Atitinkamai, sumažėjusi infliacijos reikšmė atskleidė prislopusią įtampą dėl šio ekonomikos reiškinio.

Analizuodama įmonių nerimo šaltinius ir lygindama neigiamų nuotaikų apraiškas skirtingose Baltijos šalyse, E. Dovbyšienė atkreipia dėmesį, kad pesimistų labiausiai sumažėjo Lietuvoje – nuo 24 proc. iki 15 proc. visų apklaustųjų. Latvijoje pesimistų gretos išretėjo – nuo 22 iki 18 procentų. Tuo metu Estijoje šiemet į ateitį niūriai žvelgė 27 proc. respondentų – tiek pat, kiek ir per prieš metus. Anot SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės, pesimizmas (kaip ir optimizmas) sietinas su bendra konkrečios valstybės ekonomikos būkle.

Per SEB banko iniciatyva 2025 metų sausį atliktą Baltijos verslo apžvalgos tyrimą buvo apklaustos 1362 mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.