76 proc. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tikisi, kad jų veiklos apimtys šiais metais augs. Nepaisant tebesitęsiančio neapibrėžtumo rinkose, verslo plėtros perspektyvas Lietuvos įmonės vertina optimistiškiau negu pernai, daugiau planuoja kurti naujus produktus ar paslaugas. SEB banko inicijuotas Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių tyrimas rodo, kad pozityviausiai yra nusiteikę Latvijos verslininkai – 78 proc., o 73 proc. Estijos įmonių prognozuoja augančią apyvartą.

Latvijos ir Lietuvos įmonių nuotaikos nuo pernai metų gerėjo, o Estijos verslininkai įmonių plėtros perspektyvas šiais metais vertina prasčiausiai nuo 2015 metų. Nuotaikos ir prognozės priklauso nuo įmonės veiklos sektoriaus – paslaugų įmonių atstovai prognozuoja šiuos metus optimistiškiau negu pramonės ar statybos įmonės.

Optimizmas – Lietuvoje ir Latvijoje, įtampa – Estijoje

„Tyrimas atskleidžia nuosaikiai augantį smulkiojo ir vidutinio verslo optimizmą Lietuvoje ir Latvijoje – įmonės tikisi plėsti veiklą, išlaikyti stabilų ar didinti savo darbuotojų skaičių, pristatyti naujus produktus ir paslaugas, – sako SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė. – Estijos įmonės gyvena vis dar didžiausio tarp Baltijos šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukio nuotaikomis, netrykšta pozityvumu ir yra labiau susirūpinę išgyvenimo sprendimais sulėtėjus ekonomikai“. Pasak E. Dovbyšienės, trečius metus besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje, persiorientavusios tiekimo grandinės, žaliavų ir pardavimo rinkos, pasyvi, o kai kuriose šalyse ir toliau mažėjanti paklausa eksporto rinkose Europoje, taip pat vis dar nesuvaldyta infliacija ir Europos Centrinio Banko palūkanų nuosaikus reguliavimas, pernai lėmė sudėtingas ekonomikos sąlygas Baltijos šalių verslui.

„Visgi šiais metais galime po truputį pastebėti augimo požymių, tačiau įmonės vis dar atsargiai sprendžia sulėtėjusios paklausos, mažesnės apyvartos ir didesnių sąnaudų klausimus. Galima pasidžiaugti Lietuvos įmonių branda, atsparumu ir atsakingais sprendimais, kurie joms, kaip ir  latviams, leido sėkmingai atlaikyti įtampą versle. Visgi Estijoje mažos ir vidutinės įmonės vis dar bando rasti efektyvius veiklos stabilizavimo receptus“, – sako SEB banko atstovė.

Kliūtis plėtrai – mokestinė našta

Kaip pagrindinę efektyvaus verslo augimo kliūtį šiais metais mažos ir vidutinės įmonės visose trijose Baltijos šalyse įvardija didelę mokesčių naštą, taip pat didelę infliaciją ir vis dar aukštas energijos išteklių kainas. Verta pastebėti, kad šie veiksniai per metus nepasikeitė, tik pakito jų svarba – pernai verslui didžiausią nerimą kėlė didėjanti infliacija. Kitas papildomas verslo plėtros kliūtis visose trijose šalyse šiais metais įmonės vieningai mini įstatymų suvaržymus ir perteklinį biurokratinį reguliavimą.

Vertindami potencialią rinkos paklausą, visų trijų šalių įmonės nerodė ypač teigiamų lūkesčių, tačiau vis dėlto tikisi tam tikro vartotojų poreikių stabilumo. Lietuvos įmonės gyvena pozityvesnėmis nuotaikomis – 17 proc. mano, kad jų prekių ir paslaugų paklausa šiais metais didės. Latvijoje ir Estijoje paklausos perspektyvas teigiamai vertina 13 proc. įmonių, ir tai yra prastesnis rezultatas negu pernai. Verta pastebėti, kad du trečdaliai verslo atstovų visose trijose šalyse prognozuoja, kad paklausa šiais metais nesikeis, tačiau ketvirtadalis mano, kad ji mažės. Paklausos mažėjimo labiausiai baiminasi Estijos įmonės.

Ar pamatuotas lietuvių optimizmas?

Kaip pagrindinius veiklos prioritetus Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas išskiria veiklos stabilumo išlaikymą (56 proc.) ir sąnaudų optimizavimą (51 proc.). Sąnaudų optimizavimas šiais metais bus ypač svarbus 68 proc. Estijos ir 52 proc. Latvijos įmonių.

Pozityviau negu kaimynės Lietuvos įmonės vertina ir šių metų darbuotojų samdos perspektyvas. 23 proc. lietuviškų įmonių – daugiau negu pernai ir didžiausia dalis tarp Baltijos šalių – šiais metais planuoja samdyti daugiau darbuotojų. Latvijoje šiais metais auginti savo komandas planuoja 16 proc. įmonių, Estijoje – tik 13 proc., ir tendencija, palyginti su pernai, yra mažinti darbuotojų skaičių. Vis dėlto bendras teigiamas nusiteikimas šioje srityje jaučiamas visose trijose šalyse – įmonių, kurios planuoja mažinti darbuotojų skaičių, dalis neviršija 9 procentų. Daugiau negu du trečdaliai įmonių mini, kad šiais metais išlaikys nepakitusį darbuotojų skaičių. Tai rodo ne tik verslo atsparumą išlaikyti savo darbuotojus, bet ir ilgalaikį požiūrį į verslo ateitį, kai atsigaus vartojimo paklausa, pasiūlyti rinkai konkurencingus produktus ir paslaugas.

„Lietuvos verslas gyvena pozityvesnėmis nuotaikomis, o ypač džiugina tai, kad įmonės prognozuoja ir greičiausiai jau planuoja kurti naujus produktus ar paslaugas didinti dabartinės veiklos mastą, ieškoti naujų rinkų pasitelkusios daugiau darbuotojų. Tai rodo, kad verslas gali prisitaikyti ir priimti greitus sprendimus dinamiškoje rinkoje, nes išmoko ankstesnių krizių, nuosmukių ir sukrėtimų pamokas, stengdamasis išvengti, kiek įmanoma, paklausos mažėjimo ir išlaikyti stabilią veiklos apimtį neapibrėžtos ekonominės padėties sąlygomis šiuo metu, – sako E. Dovbyšienė. – Pernai Lietuvos įmonės iš kitų Baltijos šalių  išsiskyrė noru ieškoti naujų rinkų ir taip didinti pardavimo mastą, diversifikuoti veiklas, produktus, rinkas ir pan. Prioritetas nesikeičia ir šiemet. Latvijos ir Estijos įmonės yra labiau susirūpinusios pinigų srautų valdymu ir likvidumo užtikrinimu.“

Baltijos šalių verslo perspektyvų tyrimą atliko SEB bankas, vasario mėnesį apklausęs 2487 mažų ir vidutinių įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.