Technologijos keičia pasaulį – keičia ir verslą. KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas įsitikinęs: „Per artimiausią dešimtmetį kai kurie verslai privalės transformuotis, jei norės išlikti, o kai kurie tiesiog išnyks. Keisis arba išryškės nauji įpročiai ir įgūdžiai, reikalingi sėkmingai plėtoti verslą”.

Anot profesoriaus, vienų verslų nykimą, kitų – atsiradimą arba transformaciją lemia daug įvairių veiksnių. Didžiausią įtaką daro naujosios technologijos, o kartu su jomis ir pažangiai mąstančios visuomenės raida, palanki tam verslo reguliacinė aplinka.

„Stebint dabartines tendencijas ir „Pramonė 4.0“ vystymosi kryptis, galima teigti, jog labiausiai bus linkę nykti ar transformuotis tokie verslai, kuriuos galima automatizuoti, skaitmenizuoti. Tai galėtų ženkliai paveikti logistikos, prekybos, finansinių paslaugų, sveikatos priežiūros sektorius.

Jau dabar stebime nykstančius-besitransformuojančius paslaugų sektorius. Tradicinės pašto paslaugos, atsiskaitymas už komunalinius patarnavimus, transporto popieriniai bilietai – tai tik keletas kasdienių pavyzdžių, kuriuose popierių keičia skaitmeninės priemonės”,- vardija R. Krušinskas.

Lietuva neatsilieka

Nors kartais skeptiškai vertinamas naujovių atėjimas į Lietuvą, KTU profesorius pastebi, kad mūsų šalis dažnu atveju yra viena iš lyderių, plėtojant naujausias technologijas ir lėčiau įsisavina naujoves tik kai kuriose srityje.

„Reikėtų nusiteikti, jog verslo transformacijos bus neišvengiamos visose srityse ir tai bus susiję su informacinių signalų perdavimo, apdorojimo, analizės dar spartesne skvarba į visų mūsų gyvenimą. Su kai kuriomis aukštosiomis technologijomis Lietuva žengia koja kojon, kai kur netgi esame priešakinėse pozicijose, o kai kur (žvelgiant į tradicines, mažos pridėtinės vertės veiklos sritis) atsiliekame. Tačiau tai yra natūralu, ne visi verslai yra linkę investuoti į kol kas neaiškios investicijų grąžos inovacijas, reikia atitinkamų finansinio skatinimo ar apsidraudimo priemonių, o kai kur reikalingas didesnis investavimas į verslumo mentaliteto ugdymą, švietimo/mokymo sistemos tobulinimą”,- pasakoja pašnekovas.

Klientų problemos – verslo sėkmė

Anot pašnekovo, vienareikšmiškai įvardyti sritis, kurios bus pačios sėkmingiausios, yra sudėtingas, tačiau galima atskleisti keletą požymių, kurie leidžia spėti apie verslo sėkmę. Profesorius įsitikinęs, kad ateityje sėkmę lems konkurencinis išskirtinumas-unikalumas, suteikiantis papildomą vertę vartotojui; atitinkamo rinkos dydžio užėmimas / valdymas, masiškumas; vartotojui priimtinas kainos ir kokybės santykis; geri palaikomi ryšiai su savo klientais, gerų klientų atsiliepimų viešinimas.

 

„Tokiose įmonėse darbuotojas bus lygiavertis partneris, o ne tiesiog samdomas specialistas.”

R. Krušinskas.

 

„Ateities klientas norės individualaus dėmesio, pilnos informacijos apie prekes ir paslaugas bet kuriuo paros metu, gerų atsiliepimų apie jį dominančius dalykus, didelio pristatymo greičio ir patikimumo garantijų. Visgi manau, kad pelningi turėtų būti ir smulkūs verslai, reikalaujantys intensyvaus rankų darbo, vienetinių individualizuotų paslaugų, aukštos kokybės, didelės kainos už išskirtinumą. Kompleksinis suvokimas, kaip išspręsti kliento problemą jam siūlant eilę sprendinių ir papildomų galimų prekių/paslaugų, bus ypač reikalingas ateityje. Kiekvienas darbuotojas, jau nekalbant apie vadovą ar savininką, turės suprasti pagrindinį tikslą, kuris padeda verslui uždirbti, ir jo siekti”,- pasakoja R. Krušinskas.

Vien spręsti kliento problemas taip pat negana. Pasak profesoriaus, itin reikšmingas bus verslo ryšys su klientais.

„Informaciniame kontekste gyvybiškai svarbus savalaikis reikalingos bei patikimos informacijos pateikimas, jos prieinamumas. O jeigu paprastai kalbėti: savo vartotojo/kliento kuo geresnis pažinimas, patikimos ir abipusiai pagarbios partnerystės kūrimas. Tai vers įmones turėti aukščiausios kvalifikacijos motyvuotus darbuotojus, kurie į įmonės veiklą žiūrės kaip į savo gyvenimo neatsiejamą dalį. Tokiose įmonėse darbuotojas bus lygiavertis partneris, o ne tiesiog samdomas specialistas”,- ateities tendencijas spėja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius.