Galimybė pasikalbėti su Donatu Gudeliu pasitaikė jau antrą kartą. Maždaug prieš metus su juo kalbėjome apie tai, kaip po studijų Danijoje jis sugrįžo į gimtąją Uteną ir ėmėsi čia kurti verslą. Kartu su kolege Kristina Pelėdaite jie įkūrė „BalticIn“ – įmonę, kuri padėdavo Lietuvos verslams žengti į Skandinavijos rinkas ir atvirkščiai. Dabar D. Gudelis jau vilnietis, o jo verslas spėjo pakeisti pavadinimą. „BalticIn“ prisijungė prie danų įmonės „Makes You Local“, ir šis žingsnis jauną lietuvių verslą pakėlė į visai kitą lygį.

Suveikė sena partnerystė

D. Gudelis primena, kad su danais kartu dirbo jau nuo pačių pradžių. „Mes dirbome Baltijos šalyse, o jie Skandinavijoje. Taip bendradarbiaujant pagaliau atsirado poreikis sujungti ir pačias įmones. Norėjome tiesiog optimizuoti savo procesus, pasiūlyti daugiau paslaugų. Susijungimo poreikis kilo labai natūraliai, tikrai nebuvo tokio lūžio momento“, – teigia jis.

 

„Perėjome į visai kitą lygį. Visas paslaugas, kurias iki šiol siūlėme Baltijos šalyse, dabar galime suteikti ir Italijoje ar Prancūzijoje. O tai jau išties daug. Geografija labai išsiplėtė.“

D. Gudelis

 

„Makes You Local“ darė tą patį, ką „BalticIn“ Lietuvoje. Tiesiog jie dirbo Skandinavijoje ir Vakarų Europoje, o „BalticIn“ Baltijos šalyse. Aišku, abi rinkos yra šalia, todėl kai kurie verslininkai iš Baltijos šalių nori plėstis į Skandinaviją, o skandinavai nori įsitvirtinti čia. Kai danai pakvietė prie jų prisijungti, lietuviai pernelyg ilgai nedvejojo.

„Naujų galimybių atsirado labai daug. Prieš dvejus metus mes tebuvome startuolis. Dabar jau esame įmonė, kuri rinkoje žinoma jau septynerius metus. Mums tai labai padėjo sustiprinti savo pozicijas. Iš klientų pajutome visai kitokį požiūrį. Kita vertus, sustiprėjome ir techniškai. Išsiplėtė ir mūsų komanda, ir partnerių tinklas. Tai tiesiog kita pakopa“, – tvirtina D. Gudelis.

Taigi per metus nuo mūsų pastarojo pokalbio pasikeitė toli gražu ne vien pašnekovo vadovaujamos įmonės pavadinimas. „Nemenkai išplėtėme savo komandą. Ne tik Baltijos šalyse, bet ir Skandinavijoje. Perėjome į visai kitą lygį. Visas paslaugas, kurias iki šiol siūlėme Baltijos šalyse, dabar galime suteikti ir Italijoje ar Prancūzijoje. O tai jau išties daug. Geografija labai išsiplėtė. Viskas labai laiku, nes eksporto tema pastaraisiais metais tik aktualėja. Verslininkai jau supranta, kad vien vietinėje rinkoje jie yra pernelyg sukaustyti. Tiek geografiškai, tiek ekonomiškai. Plėtros klausimas anksčiau ar vėliau ateina. Lietuva – ankšta rinka, todėl, jeigu pavyksta įsitvirtinti čia, bus daug lengviau išeiti ir į kitas rinkas, nes jau yra verslo modelis“, – dėsto jis.

Lietuviai dar gana uždari

D. Gudelis pripažįsta, kad šiuo metu „Makes You Local“ vis dar dažniau padeda įeiti į Lietuvą, o ne išeiti iš jos. „Pastebime, kad lietuviai vis dar gana susikaustę. Taip, jie domisi, klausia. Mes savo ruožtu jiems rengiame seminarus. Tačiau lietuviai vis dar nesiryžta žengti pirmojo žingsnio. Labiau domimės, o nei veikiame. Baltijos šalyse daugiausia klientų yra iš Estijos, Suomijos. Jie eksporto srityje jaučiasi geriau. Jų požiūris kitoks. Jie net supranta, kad einant į kitas rinkas reikia investicijų ir laiko. Tačiau jie pasitiki mumis, nemano, kad viską jau ir taip žino“, – skirtumus tarp estų ir lietuvių vardija jis.

Žinoma, tikrai negalima kalbėti už visus, bet tokios tendencijos tikrai juntamos. Ypač kai palygini mus, pavyzdžiui, su skandinavais, kuriems verslo globalumas jau savaime suprantamas dalykas. „Skandinavai Europą mato visai kitaip. Jiems tai yra viena didelė rinka, kurioje jau visiškai nebėra techninių problemų plėtrai. Nuo plėtros stabdo nebent investicijų poreikis. Mums tokio supratimo dar trūksta. Gana dažnai Lietuvą suvokiame kaip didelę rinką – didžiausią Baltijos šalyse. Kokia nors plėtra į Latviją – tai potencialių klientų skaičiaus padvigubinimas“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, viską galima labai paprastai išreikšti skaičiais, kurių akivaizdoje sąlyginis lietuvių uždarumas atrodo dar sunkiau suvokiamas. „Europos Sąjungoje yra 508 mln. gyventojų. 3 mln. jų yra lietuviai. Kokiam procentui ES gyventojų tokiu atveju dirbame? O tiesa tokia, kad visi įstatymai mums kuo puikiausiai leidžia iš Lietuvos prekiauti su visomis šalimis. Technologijos jau irgi tam pritaikytos. Logistika taip pat gerokai išvystyta. Trūksta tik suvokimo, kad plėstis nebėra taip sudėtinga. Ir kalbama ne apie rinkos padvigubinimą, o apie gerokai didesnius skaičius“, – tikina D. Gudelis.

Tokios drastiškos rinkos augimo galimybės itin aktualios nišiniams verslams. „Tokiems verslams gyventi vien vietinėje rinkoje itin sunku. Klientų ratas dar labiau susitraukia. Kai kuriems verslams netgi iškyla būtinybė plėstis, antraip jie tiesiog neišgyventų. Tokiais atvejais išeitis yra internetinė prekyba. Ji padeda išeiti į pačias didžiausias rinkas. Tada įmanoma surasti nepalyginamai daugiau klientų“, – sako „Makes You Local“ vadovas.

Mitų gausybė

Lietuviams, kurie visgi prisiruošia žengti į užsienį, neretai tenka įveikti vieną sudėtingą kliūtį – savo išankstines nuostatas. „Galima išgirsti pasakymų, kad štai mes būsime pigiausi, o dar geresnės kokybės. Tačiau juk ne čia kabliukas. Kitose rinkose tai visiškai neveiks. Visi manys, kad tu pigiausias, nes tavo kokybė prasčiausia. Pavyzdžiui, skandinavai visada ieško kokybiško daikto ir yra pasirengę už jį sumokėti. Tam ir reikalingi rinkos tyrimai, kad suprastume žmonių požiūrį. Maža kaina tikrai nėra konkurencinis pranašumas. Lietuviams tai ne visada pavyksta suprasti“, – pripažįsta D. Gudelis.

Jo nuomone, tarp lietuvių verslininkų vyrauja tikrai daug mitų, susijusių su verslu užsienyje. „Kiekviename susitikime su klientu jų sužinai dar daugiau. Vieni įsitikinę, kad tik pradėję dirbti Švedijoje galės kainas sukelti keturis kartus. Ten juk viskas daug brangiau. Visai nesvarbu, kad nemažai dalykų net kainuoja pigiau. Mitas ir tai, kad Skandinavijoje ar Vokietijoje galima klientus aptarnauti angliškai, nes ten visi kalba ta kalba. Taip nėra. Jeigu bandysi taip daryti, pasitikėjimas tavimi akimirksniu kris. Žmogui tiesiog kils per daug klausimų apie tave ir tavo paslaugas. Tai smulkmenos, kurias reikia suprasti“, – dėsto pašnekovas.

Ir visgi situacija pamažu gerėja. Reikia manyti, kad šis procesas tik tęsis. „Yra tikrai nemažai verslininkų, kurie daug keliauja po visą Europą. Labai jaučiama, kad jie jau pradeda suprasti Europą ne kaip kažką nepasiekiama, o kaip tai, kas yra visai šalia. Mums labiausiai ir norisi jiems padėti“, – teigia D. Gudelis.