Atrodo ne kasdien tenka priimti svarbius sprendimus, ne dažnai nutinka situacijos, kuriose sustingstame, nebemokame jų suvaldyti, o iš tiesų mums tenka kasdien priimti nuo 10000 iki 35000 sprendimų, kiekvienas jų turi tam tikrą neapibrėžtumo laipsnį. Kaip priimti sprendimus neapibrėžtume pasakoja UAB „Grand Partners“ ugdymo partneris ekspertas Romanas Gaidukas.

Pirmiausia reikėtų suprasti, kad esame skirtingi, kiekviena asmenybė gali pakelti skirtingą neapibrėžtumo lygį: 60 proc. žmonių mėgaujasi, kai viskas sistematizuota, procesai paprasti, sprendimai aiškūs, jokių netikėtų iššūkių, kurie išmuštų iš vėžių. Su 30 proc. žmonių puikiai pavyks išdiskutuoti apie problemą, jie parodys keletą galimų sprendimų variantų ir tik 10 proc. mėgausis „wau“ efektu, kai kitiems ši situacija primins košmarą – tokie žmonės be baimės neria į neapibrėžtumą, mėgaujasi naujomis galimybėmis.

Kiekvienas asmenybės tipas komandoje reikalingas, geras vadovas supras, kurį jų ir kokiems problemų sprendimams rinktis.

Ką galima padaryti chaotiškoje, visiškai nekontroliuojamoje situacijoje? Pradėti nuo keleto klausimų tikrai įmanoma: Pabandyti suprasti kodėl tai vyksta? Kas šioje situacijoje yra valdoma? Kiek nuspėjama kokios bus sprendimo pasekmės?

Sprendimų priėmimo kontekstai

Verslo vadybos konsultantas, žinomas dėl „Cynefin“ sistemos kūrimo, padedančios priimti sprendimus David John Snowden išskiria 4 kontekstus, kuriuose priimame sprendimus:

Paprastas – šioje situacijoje žinoma kur tu esi ir kokio rezultato sieki. Net jei ir nežinai kaip spręsti problemą, žinai, kas moka ją spręsti, todėl žmogus lieka ramus, tai jo komforto zona. Visas gyvenimo situacijas bandome paversti būtent į šį paprastąjį sprendimų priėmimo kontekstą – rasti geriausią kelią link rezultato, struktūruoti situaciją, neapibrėžtumą sumažinti iki minimumo.

Kompilkuota – situacijoje žinoma, kur norima nueiti, bet nėra aiškūs keliai ar būdai pasiekti norimą rezultatą. Šioje neapibrėžtoje situacijoje reikėtų bandyti įvardinti tris galimas alternatyvas. Susitarti kaip priimsite sprendimą: pagal laiką, pagal savikainą, pagal kaštus ar kita. Reikėtų susitaikyti, kad nesvarbu kokį kelią rinksiesi, tai nebus geriausias sprendimas, jis gali turėti šalutinius poveikius, kokybė gali būti vidutinė, bet ji dar vis tinkama. Šiuo atveju gali padėti reikiamos srities ekspertas.

Kompleksinė – situacijoje suprantama kaip startuoti, kur norima nueiti, bet nesuprantama, kaip tai padaryti. Sugalvojus sprendimo kelią, staiga pasikeičia tikslas ir pasirinktas būdas nebetinka. Gali būti, kad nei tikslo kėlėjas tikslo iki galo nesupranta, nei tikslo gavėjas, bet padaryti reikia. Kokiu keliu eiti? „Jei organizacijoje yra žmonės galintys funkcionuoti neapibrėžtume geriau negu jūs, būtinai įtraukite juos į pasitarimo procesą, jie bent jau nerodys panikos“, – pataria Romanas. Susitarkite, kokiomis prielaidomis remiantis ieškosite sprendimų. Nebijokite eksperimentų. Eksperimentiniu būdu ieškant problemos sprendimo, reikėtų suprasti, kad greičiausiai nepasiseks, bet tikslas yra ne tik suprasti kas veikia, bet ir kas neveikia. Darbuotojai jaučiasi saugūs paprastame kontekste, todėl kartais verta darbuotojams nesakyti, jog jūs kaip vadovas tiesiog eksperimentuojate, siekiant nesukelti jiems papildomos įtampos.

Chaoso – situacijoje neaišku niekas. Pavyzdys apibūdinantis situaciją: „Pradėjote dirbti naujoje darbovietėje, jums beveik niekas neaišku – kokių veiksmų imtis, koks kolektyvas, kartais net ir seni darbuotojai nežino, kad jūs čia: „ir vėl naujas darbuotojas, juk neseniai buvo kitas?“ – aikčioja nauji kolegos. Bet įdomiausia – nesvarbu, kad viskas nauja, iš tavęs jau tikimasi rezultato, juk yra bandomasis laikotarpis ir turi sukelti darbdaviui „wau efektą“, – sako ekspertas.

Pataria tiesiog daryti

„Tokioje situacijoje, kai nežinai ką daryti – tiesiog daryk“, – pataria Romanas. Rinkti informaciją, kuri padėtų suprasti norimą tikslo vietą, kurioje norime atsidurti. Suprask su kuriais žmonėmis galėtum pasiekti tikslą, kurie gali veikti neapibrėžtume. „Niekas nežino, kad tu nežinai“ – juokauja ekspertas. Todėl geriausia imituoti veiksmą, rengti susirinkimus, skambinti, klausti, siekiant kuo daugiau išlošti laiko, kad bent jau suprastum kur tu esi?

Patarimas: visada žinoti kas yra tavo komandos „sweet spot“, neįtraukti į problemos sprendimą ne to lygio žmonių. Skirtingi kontekstai reikalauja skirtingo algoritmo.