Tyrimais nustatyta, kad lyderiai gebantys bent kelias minutes per dieną stabtelėti ir peržvelgti savo patirtis: analizuoti savo asmenines savybes, turimus įgūdžius, pasiekimus, vėliau jaučiasi mažiau išsekę, labiau įsitraukę, teigiamai veikia savo komandas, pasižymi pozityvumu. Jūratė Jurginytė įmonės „Prasmingi pokyčiai“ vadovė, HR karjeros konsultantė, koučingo specialistė sako, kad savirefleksija tai kaip stotelė, kurioje mes atsikvepiame ir įkvepiame.

Savirefleksijos apibūdinimų rasime ne vieną, bet Jūratė Jurginytė pasakoja, kad jai labiausiai patinka šis: „Sustojimas-buvimas-savęs apmąstymas. Savirefleksija yra apie laiką, kai sustoju, kvėpuoju, jaučiu, girdžiu, pastebiu. Tomis akimirkomis tampu pastabus savo kūnui, pojūčiams ir nuraminu mintis. Lėtas, gilus kvėpavimas – tai įžanga, žvilgsnio nukreipimas į tolį ar užmerktos akys – pradžia, šeštųjų kūno pojūčių aktyvavimas – įsijautimas bei aktyvaus mąstymo „išjungimas“ tai yra yra refleksijos patyrimas“.

Krizės metu individualus tikslas gali tapti orientyru

Krizės metas yra tinkamas laikas vadovui paskatinti darbuotojus susimąstyti apie savo gyvenimo tikslą. „Tai svarbiau nei manote. Individualus tikslas gali tapti orientyru padedančiu žmonėms susidoroti su netikrumo jausmais, geriau juos įveikti ir taip sušvelninti žalingą ilgalaikio streso poveikį“, – pasakoja Jūratė.

Pandemijos metu „McKinsey“ atliko tyrimą, kuriame lygino žmones „gyvenančius savo tikslu“ darbe ir neturinčius tikslo. Pirmųjų gerovės lygis buvo penkis kartus didesnis nei antrųjų. Taip pat tikslą turintys žmonės pasižymi didesniu įsitraukimo lygiu.

Gyvenimo tikslas ir savirefleksijos nauda

Savirefleksija padeda pamatyti savo vertybes, viziją, prioritetus, atskirti tai, kas yra mažiau svarbu. Savirefleksijos nauda:

• Minčių aiškumas – savirefleksija išvalo protą ir leidžia racionaliai įvertinti situacijas.
• Emocinio intelekto ugdymas: Savęs supratimas suteikia galimybę suvokti savo emocijas, stipriąsias, silpnąsias puses, paskatas, vertybes ir tikslus bei atpažinti jų poveikį kitiems, kuriems vadovaujate. Savireguliacija apima gebėjimą kontroliuoti arba nukreipti savo trikdančias emocijas ir impulsus bei prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
• Sąžiningumas Mūsų sąžiningumas dažnai yra išbandomas įtemptais ir sunkiais laikais. Skirti laiko savo svarbiausiems sprendimams ir veiksmams peržvelgti netolimoje praeityje ir įvertinti juos pagal savo aukščiausias vertybes yra gera disciplina lyderiams. Savirefleksija sutvirtinta vertybes ir palengvina sprendimų priėmimo procesą ateityje.
• Pasitikėjimas Pasitikėjimas lyderiams yra labai svarbus. Tai padeda efektyviai bendrauti, priimti sprendimus ir daryti įtaką. Kuo labiau apmąstysite savo stipriąsias puses ir kaip galite jomis remtis, tuo labiau pasitikėsite savimi ir kaip lyderis. Jei pradėsite abejoti savimi, jūsų komanda pradės abejoti ir jumis.
• Geresni santykiai darbo vietoje – skirkite laiko suprasti, kaip darbe elgiatės su kitais. Tikras lyderis vertina visus santykius darbo vietoje ir gerbia kiekvieną darbuotoją už jo gabumus. Introspekcija taip pat padeda lyderiams įveikti bet kokį asmeninį šališkumą, kurį jie gali turėti savo kolegų atžvilgiu.

Kaip lyderiams padeda savirefleksija?

2017 m. „Gallup“ pranešė, kad tik 38% vadovų ir aukščiausio lygio vadovų yra įsitraukę į savo darbą (vidurinės grandies lygio vadovų skaičius yra 29%). Kitame tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale „Journal of Applied Psychology“, kalbama, kad lyderių „savęs pajautimas” yra glaudžiai susijęs su jų lyderio vaidmeniu, o lyderiams rūpi, kad jie būtų sėkmingi. Šio tyrimo dalyviai skyrė kelias minutes ryte pagalvoti ir aprašyti tris dalykus, kurie jiems patinka Pavyzdžiui: asmenines savybes, kurias jie vertina (pvz., „Aš esu geras vadovas, nes esu pasirengęs stoti prieš neteisybę“), apie turimus įgūdžius (pvz., „Aš esu geras vadovas“, nes atsižvelgiu į kitų nuomonę“) ir pasiekimais, kuriais jie didžiavosi („Esu geras vadovas, nes padėjau savo komandai pasiekti rezultatų krizės metu“).

Kitomis dienomis vadovai rašė apie kasdienę veiklą, nesusijusią su vadovavimu. Tyrimo metu pastebėta, kad tomis dienomis, kai lyderiai skirdavo kelias minutes apmąstymui ir rašymui, vėliau jie jautėsi mažiau išsekę ir labiau įsitraukę, darė teigiamą poveikį savo žmonėms. Šis poveikis tęsėsi iki vakaro, o tai rodo, kad lyderiai pozityviau jautėsi ir namuose.

Savirefleksijos būdai

Savirefleksijos būdų daug, kiekvienas renkasi pagal tai, kas labiausiai patinka: logiški/racionalūs gali pasinerti į įvykių, situacijų analizes; meniškos sielos: piešti, šokti, kurti; jautrūs žmonės – analizuoti savo jausmus, reakcijas dienoraščio pagalba; fiziškai aktyvūs – judėdami.

Aptarsime paprasčiausius ir lengviausiai pritaikomus būdus:

Svarbiausių klausimų nustatymas. Paverskite tai kasdiene, kassavaitine ar kasmėnesine praktika, kuri bus jūsų savireflekcijos rezultatas. Pavyzdžiui, galite vadovautis šiais klausimais: Kokius įpročius įgyvendinau šią savaitę? Ką galėčiau patobulinti? Kokius jausmus šiandien patyriau?

Antrasis būdas yra dešimties minučių meditacijos praktika kasdien. Meditacija yra paprastas veiksmas, skirtas atkreipti jūsų dėmesį ten, kur yra jūsų dėmesys. Dažnai mūsų dėmesys nukreipiamas į nerimą keliančias mintis mūsų galvose; galite pabandyti pakeisti dėmesį į kvėpavimą arba tai, kaip jūsų kūnas jaučiasi erdvėje.

Trečiasis būdas dienoraščio rašymas. „Dienoraščio rašymas yra vienas geriausių produktyvumo įrankių, kurį reguliariai praktikuoju. Aš naudoju jį savo verslui ir asmeniniam gyvenimui. Rašymas daro stebuklus kaip alternatyva terapijai!“, – pasakoja Jūratė.  Kaip ir apie ką rašyti? Skirtingose situacijose renkamės skirtingus būdus. Kartais norisi struktūrizuoto, panašaus į šiuos klausimus: Kokios idėjos ar projektai mane labiausiai džiugina? Ko aš vengiu? Kaip jaučiuosi savo lyderystėje? Kas šią savaitę labiausiai prisidėjo prie mano laimės?

Norintiems sudėtingesnio ir gilesnio įrankio, rekomenduojame vieną garsiausių ciklinių refleksijos modelių, jis veda per šešis patirties tyrinėjimo etapus: aprašymą, jausmus, vertinimą, analizę, išvadą ir veiksmų planą. Šį ciklą sukūrė Grahamas Gibbsas 1988 m. Tai suteikia pagrindą patirčiai nagrinėti, o dėl savo cikliškumo ypač tinka pasikartojantiems potyriams, todėl galite mokytis ir planuoti iš dalykų, kurie sekėsi gerai arba ne. Ji apima 6 etapus:

1. Patirties aprašymas
2. Jausmai ir mintys apie patirtį
3. Patirties, tiek geros, tiek blogos, įvertinimas
4. Analizė, siekiant suprasti situaciją
5. Išvada apie tai, ko išmokote ir ką galėjote padaryti kitaip
6. Veiksmų planas, kaip elgtumėtės panašiose situacijose ateityje, arba bendri pakeitimai, kurie jums gali būti tinkami.