Pliušinis meškiukas, vardu Tedis, ko gero, yra vienas lengviausiai atpažįstamų žaislų pasaulyje. Su juo lygintis galėtų nebent lėlė Barbė. Mielas, minkštas ir šiltas žaislas ne tik užkariavo vaikų širdis, bet ir tapo savotišku vaikystės simboliu. Apie meškiuką Tedį rašomos knygelės, kuriami filmai ir dainos. Kokia gi šio žaislo istorija?

Dvidešimto amžiaus pradžioje JAV vadovavo prezidentas Theodore’as Rooseveltas. Visai kaip ir garsusis žaislas, jis buvo vadinamas Tedžiu. 1902-ųjų lapkritį prezidentas dalyvavo medžioklėje Misisipės valstijoje. Medžiojama buvo ne kas kita, o lokiai. Medžiotojai buvo pasiskirstę į kelias grupeles ir dienos pabaigoje dauguma jų jau buvo sumedžioję savo laimikius, tik prezidentas dar buvo nieko nenušovęs. Tai matydamas jo būrys sučiupo vieną juodąjį lokį, aptalžė jį ir surišę pristatė T. Rooseveltui. Prezidentas atsisakė nušauti lokį, nes jautė, kad toks poelgis būtų nesportiškas.

Ši medžioklės istorija greitai pasklido po Valstijas. „The Washington Post“ karikatūrininkas Cliffordas Berrymanas šia tema netgi nupiešė karikatūrą. Ją pamatė Morrisas Michtomas. Karikatūra įkvėpė jį sukurti pliušinį žaisliuką, o jam buvo duotas Tedžio vardas. Naujasis žaislas sulaukė didžiulės sėkmės ir buvo įkurta kompanija „Ideal Novelty and Toy Company“.

Žinoma, per visus šiuos metus meškiukas Tedis patyrė daugybę transformacijų. Pasikeitė tiek gamybos būdai, tiek meškiuko išvaizda. Galų gale ir gaminti šiuos žaislus ėmė daugybė kitų kompanijų. Meškiukas Tedis apskritai sukūrė pliušinių žaislų industriją. Tokį žaislą neabejotinai esame turėję kiekvienas.

Ne mažesnė ir kultūrinė Tedžio įtaka. Jis tapo daugybės knygelių vaikams, animacinių serialų ir filmų personažu. Juk net Mikė Pūkuotukas yra pliušinis meškiukas. Tai visuotinai atpažįstamas vaikystės simbolis, suaugusiesiems primenantis šiek tiek paprastesnius gyvenimo metus. Iš didelės nostalgijos šiam žaislui žmonės netgi imasi kurti muziejus ar festivalius, skirtus meškiukui Tedžiui.