Dažnai verslo sėkmė priklauso nuo vadovo ir jo įgūdžių. Tikima, kad skirtingose šalyse skiriasi ir vadovavimo kultūra. Savo įžvalgas apie tai, kokios tendencijos vyrauja tarp Lietuvos verslo vadovų, pateikė verslo valdymo patarėjas, personalo parinkimo ekspertas Saulius Jovaišas.

Vadyba visur vienoda

Paklaustas apie tipiško lietuvio vadovo bruožus, pašnekovas, kaip pats juokauja, sugriauna viltis. Anot S. Jovaišo, vadyba ir vadovavimas neturi specifinių bruožų, būdingų išskirtinai vienai šaliai, o kitoms nebūdingų.

„Aišku, ko gero, visiems būtų džiugu išgirsti mane sakantį, kad Lietuvos vadovai yra pikti, nemotyvuojantys, kontroliuojantys ir panašiai, tačiau iš tiesų ir tokių, ir gerų pavyzdžių yra visur, visose valstybėse. Nėra tokio dalyko kaip lietuviška vadyba. Ji visame pasaulyje vienoda – arba gera, arba bloga“, – pasakoja pašnekovas.

 

„Anksčiau galiojo taisyklė, kad vadovas turi teisę liepti, o darbuotojas privalo vykdyti. Dabar sėkmingas darbas tokiais metodais nebėra įmanomas. Su darbuotoju reikia gebėti susitarti“

S. Jovaišas

 

Tiesa, jis pripažįsta, kad tam tikri kultūriniai skirtumai iš tiesų egzistuoja. Tipiškas lietuvis vadovas nesiskiria nuo kitų posovietinio režimo šalių vadovų, tačiau to jokiu būdu negalima priskirti visiškai visiems – yra išimčių. Be to, vis dažniau pastebimas gebėjimas prisitaikyti prie naujos darbo rinkos ir sąlygų.

„Ryškiausius kultūros pokyčius pastebiu iš vadovų, kurie yra dirbę tarptautinėse organizacijose. Jie labai daug dėmesio skiria darbuotojams. Tokiems vadovams svarbios darbo sąlygos, biuro įrengimas ir patogumas, papildoma darbuotojui suteikiama vertė: nemokami pietūs, poilsio kambarys, sporto klubo abonementas ir panašūs dalykai. Anksčiau buvo galima pamanyti, kad tokie pranašumai įmanomi tik tokiose bendrovėse kaip „Google“, tačiau šiuo metu vis dažniau tai pastebima ir Lietuvoje, kartais netgi visai nedidelėse įmonėse“, – tikina S. Jovaišas.

Amžius nelemia vadovavimo stiliaus

Anot pašnekovo, vadovavimo skirtumai mūsų šalyje labiausiai priklauso ne nuo vadovo amžiaus, o nuo jo išsilavinimo ir požiūrio į darbą. S. Jovaišas pastebi, kad taikomi senieji vadovavimo modeliai, kai darbuotojui liepiama neieškant bendro sutarimo, dažniausiai vis dar vyrauja tarp žemesnį išsilavinimą turinčių arba vyresnių vadovų. Tačiau pašnekovas iš asmeninės patirties teigia, kad ir tarp vyresnių vadovų pasitaiko asmenų, linkusių tobulinti savo įgūdžius, žinias, plėsti suvokimo lauką, stažuotis užsienio valstybėse ir gerąją praktiką pritaikyti savo komandoje.

„Abejose amžiaus grupėse yra įvairių vadovavimo bruožų. Tiesa, tradiciškai jaunesni vadovai yra demokratiškesni, daugiau dėmesio skiria komandiniam darbui, kompromisams ieškoti, bendrauti su darbuotojais. Jie siekia pažinti žmones, dirbančius jų įmonėse, ir suprasti jų poreikius, daug dėmesio skiria darbuotojų tobulėjimui ir motyvacijai“, – teigia pašnekovas.

Kaip tapti geru vadovu?

Siekis būti geru ir gerbiamu vadovu, ko gero, kiekvieno šias pareigas einančio žmogaus tikslas. Pašnekovas įsitikinęs: tam, kad vadovas gerai dirbtų, o komanda jo klausytų, jis turi būti autoritetas.

„Anksčiau galiojo taisyklė, kad vadovas turi teisę liepti, o darbuotojas privalo vykdyti. Dabar sėkmingas darbas tokiais metodais nebėra įmanomas. Su darbuotoju reikia gebėti susitarti. Visų pirma, darbuotojas turi matyti savo darbo prasmę, o vadovas privalo gebėti jį motyvuoti, nes tik tada darbuotojas prisiims atsakomybę, įsipareigos skirtoms užduotims. Jeigu pats vadovas darbuotojo nepastebi, negerbia, neatsižvelgia į jo poreikius ar nepasitiki, darbuotojas nenorės jam dirbti, nes taip pat nejaus pagarbos ir pasitikėjimo“, – atskleidžia S. Jovaišas.

Pašnekovo teigimu, be įsiklausymo ir darbuotojų poreikių suvokimo, geras vadovas privalo gebėti parodyti asmeninį pavyzdį.

Visiems vadovams reikia sąmoningumo

Verslo valdymo patarėjas atkreipia dėmesį, kad vadovams neretai pritrūksta sąmoningumo. Visai nesvarbu, kokios kartos yra vadovas, retas kuris aiškiai suvokia savo tikslą organizacijoje. Be šio suvokimo geras vadovavimas neįmanomas.

„Labiausiai norėčiau visiems vadovams palinkėti gerai suprasti savo misiją organizacijoje. Vadovas turi žinoti, kodėl būtent jo reikia, kam jį pasamdė, koks yra jo tikslas ir kokią vertę jis turi sukurti įmonėje. Tik suvokęs savo misiją ir būdamas sąmoningas, vadovas sugebės įsiklausyti į darbuotojų poreikius, juos suprasti, motyvuoti ir kurti pridėtinę vertę drauge su komanda“, – sako S. Jovaišas, linkėdamas tapti gerais ir šiuolaikiškais vadovais.