„Jei negalite dirbti su meile, geriau palikite savo darbą ir sėskite prie šventyklos vartų prašyti išmaldos iš tų, kurie dirba su džiaugsmu“,– rašė garsus Libano poetas K. Gibranas. „Kas lemia mūsų savijautą darbe?“– paklausiau nemenką tiek akademinių, tiek praktinių žinių bagažą sukaupusio psichologo bei kelių įmonių savininko ir dalininko Dainiaus Baltrušaičio.

Ar esate patenkinti savo darbu?

Šis klausimas, nors ir svarbus kiekvienam iš mūsų, nėra itin reikšmingas darbdaviui. „Taip yra, nes vien to, kad žmogus puikiai jaučiasi darbe, neužtenka geriems rezultatams pasiekti,–

paaiškina D. Baltrušaitis.– Iš daugybės tyrimų matyti, kad pasitenkinimas darbu nedaro tiesioginės įtakos darbuotojo pasiekiamiems rezultatams. Tarkime, „Brayfield & Crockett“ (1955m.), „Petty et al“ (1984 m.) ir viena ekstensyviausių „Iaffaldano & Muchinsky“ (1985 m.) metaanalizės identifikavo atitinkamai vos 0,15, 0,31 ir 0,17 koreliacinį ryšį, o tai iš esmės rodo mažą reikšmę. Taip pat yra daug mažesnio masto metaanalizių ar pavienių tyrimų, atliktų kiek vėliau, rodančių labai panašius rezultatus.

Mes norime jaustis kompetentingi. Net ir tuomet, kai tokie nesame, norime tokie jaustis.

D. Baltrušaitis (nuotr. žemiau)

Kokią galime daryti išvadą? Kad žmogaus pasitenkinimas darbu nėra laikytinas galutiniu siekiu. Kaip minėta, toks žmogus nebūtinai yra rezultatyvus, o verslas be rezultatų, kad ir kaip smagu būtų, neegzistuoja.“

Svarbiausia – motyvacija

Motyvacija itin susijusi su darbo rezultatais. „Kaip apibrėžti motyvaciją darbe?“– klausiu. „Žvelgiant iš verslo perspektyvos, motyvacija – su darbu susijęs elgesys, turintis kryptį (pasiekti tam tikrą rezultatą) ir energiją (eiti pirmyn ir nepasiduoti)“,– trumpą apibrėžimą pateikia D. Baltrušaitis.

„Kaip ją pažadinti? Klausimų ir galimybių – daugiau nei aiškiai išdėstytų atsakymų,– sako psichologas. – Yra kelios man itin artimos motyvacijos darbe psichologijos teorijos, o artimiausia – savideterminacijos teorija, kuriai pamatus paklojo Edwardas L. Deci ir Richardas M. Ryanas.“

Vadovaujantis šia teorija žmogus yra motyvuotas, kai patenkinami 3 didžiausi jo poreikiai:

1. Kompetencijos. „Mes norime jaustis kompetentingi. Net ir tuomet, kai tokie nesame, norime tokie jaustis. Taigi vadovo tikslas – parodyti darbuotojui arba padėti pamatyti savo kompetenciją, jos augimą ir galimybes“,– paaiškina D. Baltrušaitis.

2. Autonomiškumo. „Visi norime būti savo likimo kalviai ir priimti sprendimus. Net ir tuomet, kai sprendimas nėra mano, noriu jaustis taip, tarsi jis būtų mano. Galiausiai, jei tikslą diktuoja vadovas, vadinasi, bent jau priemones reikia palikti darbuotojui arba padėti jas susidėlioti“,– sako psichologas.

3. Susietumo. „ Nors ieškome autonomiškumo, norime būti socialūs, priklausyti grupei, nenorime jaustis vieniši. Vadovui svarbu pademonstruoti, kad darbuotojas visada gali kreiptis į jį ar kolegas patarimo“,– pataria D. Baltrušaitis.

„Padėkite žmonėms patenkinti šiuos poreikius darbe ir jie patys norės siekti gerų rezultatų,– sako psichologas. – Vienintelis įrankis, kurį turi vadovas, yra verbalinė ir neverbalinė kalba. O čia yra kur tobulėti.“