Kas šeštas Lietuvos gyventojas mano, kad viena opiausių šiuo metu mūsų šalyje vyraujančių socialinių problemų yra pagalba sergantiems sunkiomis ligomis. Iš iškeltų aštuonių problemų, mūsų šalies gyventojams mažiausiai probleminė atrodo bendruomenių užimtumas. Tad kaip socialiniam verslui atliepti gyventojų lūkesčius?

Šias Lietuvoje susiformavusias požiūrio į socialines problemas tendencijas parodė VšĮ „Versli Lietuva“ inicijuota parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2020“ momentinė lankytojų apklausa.

„Jau trečius metus iš eilės šioje parodoje įkuriame „Socialinio verslo prekybos arką“, kurioje susiburia socialiniai verslai ir pristato savo produktus ar paslaugas. Nors Europoje socialinio verslo modelis dėl savo efektyvaus poveikio sprendžiant socialinius iššūkius yra labai populiarus, Lietuvoje, kol kas, dar negalime tuo pasidžiaugti. Skaičiuojame, kad mūsų šalyje jų veikia vos apie 100. Taigi, didinti šio verslo modelio žinomumą – labai svarbus uždavinys. „Socialinio verslo prekybos arka“ yra viena iš priemonių, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį ir populiarinti socialinius verslus“, – sako „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė.

Socialinio verslo esmė

Socialinis verslas išsiskiria trimis esminiais požymiais. Jie siekia socialinio pokyčio ir poveikio, kurie yra pamatuojami bei labai kryptingi. Taip pat didžiąją dalį pelno reinvestuoja į verslo plėtrą, tobulėjimą, kad pelnas būtų panaudotas dar didesnio teigiamo poveikio kūrimui; yra ne tiesiog iniciatyva ar veikla, bet yra verslu, veikiančiu sėkmingai, pelningai, taip, kad galėtų išgyventi ir augti.

„Socialinio verslo prekybos arkoje“ susibūrę verslai savo veikla aktyviai prisideda prie tokių problemų, kaip pagalba sergantiems sunkiomis ligomis, aplinkosauga, neįgaliųjų integracija, socialinės atskirties mažinimas, visuomenės sveikata, jaunimo užimtumas, pagalba priklausomybę turintiems žmonėms bei bendruomenių užimtumas, sprendimo.

Išsiaiškinta nuomonė

Siekiant, kad Lietuvos gyventojai aiškiau supratų socialinių verslų indėlį į socialinę gerovę, parodoje buvo vykdoma momentinė lankytojų apklausa. Jos rezultatai atskleidė, kad opiausių socialinių problemų trejetuką. Pagalba sergantiems sunkiomis ligomis – 16,6 proc. respondentų balsų, aplinkosauga – 15,2 proc. ir neįgaliųjų integracija 14,7 proc. balsų.

Šiek tiek mažiau opiomis mūsų šalies problemomis parodos lankytojai įvardino socialinės atskirties mažinimą (13,7 proc.), visuomenės sveikatą (12,7 proc.) ir jaunimo užimtumą (11,9 proc.).

Mažiausiai respondentų dėmesio sulaukė tokios socialinės problemos kaip pagalba priklausomybę turintiems žmonėms. Už ją balsavo 9,7 proc. apklaustųjų ir bendruomenių užimtumas, kurį įvardino tik 5,5 proc. respondentų.

„Socialinio verslo prekybos arkoje“ dalyvavo 15 Lietuvos socialinių verslų: „Imago“, L. ir S. Sadauskų sodyba, VšĮ „Verslas ar Menas“, „Avytės pėda“, Tėviškės namų bendruomenė, „Romareflectors“, „Denim Diaries“, MB Keramikos akademija, Pilnų namų bendruomenė, „Gegužė“, Lietuvos samariečių bendrija, Vilkyškių bendruomenė, VšĮ „Sveikim kartu“, VšĮ „Meda project“, Kauno klubo „Likimo draugai“ socialinės dirbtuvės „Amatų laboratorija“.