Kaip įtikti reikliems vartotojams?

Verslas

2015.03.09

Autorius: Rūta Varneckaitė

Temos: .

Kaip įtikti reikliems vartotojams?

Kūrybinio mąstymo metodo žinovas - Arminas Kreineris-Norkūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip teikiama prekė ar paslauga atitinka vartotojų poreikius bei lūkesčius? Kaip veikti, kad jų patirtis su paslauga ar preke būtų iki galo sėkminga? Tai pagrindiniai verslo klausimai, menant mįslę keturgyslę, kaip įtikti šiuolaikiniam vartotojui. Nepavykę bandymai ar spėliojant padarytos išvados gali lemti neigiamą vartotojo asociaciją su tam tikru gaminiu ar paslauga. Šiais negailestingais kapitalizmo laikais tai nedovanotina klaida, nes nusivylusį vartotoją kaipmat priglaus konkurentas. Norėdami pelnyti reiklaus vartotojo palankumą, pasaulinių industrijų specialistai naudojasi kūrybinio mąstymo metodo (angl. design thinking) principais ir taip gerina bei keičia savo siūlomus produktus, stiprina prekių ženklo įvaizdį ir žinomumą.

Kaip atrodo šis procesas, kuo unikalus toks metodas ir kokia tai pagalba, įveikiant šiuolaikinio verslo iššūkius, „BZN start“ skaitytojams pristato Austrijoje gimęs Arminas Kreineris-Norkūnas (35) – kūrybinio mąstymo metodo žinovas, dirbantis su skirtingomis tarptautinėmis įmonėmis etnografijos, analitinių tyrimų (angl. insights) kūrimo ir bendrojo kūrimo (angl. co-creation) srityse. Įvesdamas kūrybos procesus į korporacijų areną, jis verslo sprendimų priėmėjams suteikia kitokią vartotojų poreikių perspektyvą. Kūrybinio mąstymo metodo sąvoka daugumai vis dar nelabai aiški, tad kreipiamės į ekspertą, kad jis paaiškintų kūrybinio mąstymo metodo taikymo principus vartotojų atžvilgiu.

„Tai metodas, kuriuo, prieš išsprendžiant problemą, gilinamasi į vartotojo poreikius, kuriami gaminio ar paslaugos prototipai ir ištyrus randamas atsakymas, kokį sprendimą vartotojas laikytų pozityviausiu. Profesionaliai pritaikytą kūrybinio mąstymo metodą sudaro keturios fundamentalios fazės: 1) tyrimas; 2) bendrasis kūrimas; 3) prototipavimas; 4) įgyvendinimas. Pagal šių keturių fazių vertingus rezultatus galima apsispręsti, ar kurti verslą, ar plėtoti ir pertvarkyti jau esamus“, – pagrindinį tikslą nusako agentūros „Indeed Innovation“ Hamburge projektų vadovas A. Kreineris-Norkūnas.

1. Tyrimas

Pirmiausia nustatomi tikslinio vartotojo poreikiai, konkrečios jų patenkinimo sąlygos planuojamos prekės ar paslaugos atžvilgiu. Tyrimo metodų yra pačių įvairiausių: apklausos, stebėjimas, dažna sąveika su kitais vartotojais. Tyrimą atliekantys asmenys empiriškai tiria aplinką patys ir stebi ar bendrauja su vartotojais. Šioje fazėje atrandamos silpniausios gaminio ar paslaugos vietos: išsiaiškinami galimi vartotojų lūkesčiai, atsakoma, kiek vartotojas jau yra pasirengęs mokėti už prekę ar paslaugą ir ką reikėtų pakeisti, kad jis norėtų mokėti daugiau. Svarbu struktūriškai matyti vartotoją, atsižvelgiant į jo amžių, socialinį statusą, lytį, poreikius, ir pastebėti, kiek šis pasirinkimas platus bei kokios grupės vartotojas yra naudingiausias. Galutinės išvados turi būti lakoniškos, konkrečiai išgryninančios problemą bei uždavinius, kur ir kodėl ją reikia spręsti.

2. Bendrasis kūrimas

Šioje fazėje remiamasi tyrimo duomenimis ir siekiama rasti sprendimą, atitinkantį vartotojo reikalavimus. Tai iškeltos problemos analizė ir galimų sprendimų būdai. Bendrojo kūrimo fazės tikslas – kuo plačiau pažvelgti į turimą problemą. Įdomu tuo, kad sprendimo ieškoma jungiant skirtingų sričių kūrybinius atstovus: gaminio atstovus, rinkodaros specialistus, platintojus ir kitus. Šiuo atveju kiekvienas prisideda savo turimomis žiniomis, unikalia patirtimi, autentiškomis žiniomis. Dažnai vienu iš kūrybinių dirbtuvių grupės dalyvių gali tapti ir vartotojas arba, priešingai, su atitinkama preke ar paslauga nieko bendra neturintis asmuo. Kuo platesnis požiūris, kuo įvairesni klausimai, tuo didesnė atsakymų erdvė ir gilesnis kūrybiškumas, ieškant į vartotoją orientuotų sprendimų.

3. Prototipavimas

Sukurtus sprendimus būtina išbandyti ir patikrinti jų praktinį veikimą: suvokti gaminio ar paslaugos esmę, išgryninti vertę, pastebėti trūkumus ar sujungti bei supaprastinti atrastas galimybes. Tradiciškai ši fazė vykdoma profesionalių dizainerių ir inžinierių, bet pasitaiko atvejų, kai dalyvauja ir bendrojo kūrimo grupė, prieš tai ieškojusi koncepcijos, kaip atitinkamo gaminio ar paslaugos atžvilgiu įtikti vartotojui. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau patikrinti, kokios vartotojų reakcijų galimybės. Vieniems projektams pakanka popierinių maketų, kitiems prireikia visos simuliacijos, kur įjungiamas ir paprastas vartotojas, vykdomas stebėjimas ir atliekami bandymai.

4. Įgyvendinimas

Praktiškai patikrinus priimtos koncepcijos veiksmingumą ir įsitikinus, jog tai iš tiesų teigiamai veiks vartotoją, svarbu įsigilinti į prekę ar paslaugą siūlančios bendrovės veiklos strategiją ir nuspręsti, ar tikslinga taikyti tam tikrą sprendimą. Plėtoti net geriausią gaminį ar paslaugą nėra tikslo, jei nepriimtina jo kaina rinkoje. Šioje fazėje kūrybinio mąstymo procesas apima techninę gaminio gamybą ar paslaugai reikalingos infrastruktūros kūrimą. Nustatomos sąnaudos, apskaičiuojamos potencialios pajamos ir net numatomos susijusios rizikos.

Dizaino mąstymas

160-1425896313-119821.jpg Beef Creationary 2013 Beef Creationary 2013 160-1425896313-574195.jpg

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.