Ką reikia žinoti prieš pradedant verslą?

Verslas

2015.08.21

Autorius: Marija Rudzevičiūtė

Temos: , .

Ką reikia žinoti prieš pradedant verslą?

Nuotraukos autorius: Advokatų kontoros „Borenius“ advokatė ir partnerė - dr. Dalia Foigt-Norvaišienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš imantis verslo pirmiausia būtina gerai susipažinti su taisyklėmis, kurių vedami žingsnis po žingsnio kopsite verslo link. Taip galima išvengti nenumatytų kliūčių, kurios stabdytų verslo įsteigimą ar jo plėtrą. Apie tai, kas svarbiausia imantis verslo, pasakoja ilgametę patirtį turinti advokatų kontoros „Borenius“ advokatė ir partnerė dr. Dalia Foigt-Norvaišienė.

Veiklos forma

„Pradedant verslą būtina pasidomėti ir apsispręsti, kokia veiklos forma jam tinkamiausia: verslo liudijimas, mažoji bendrija (MB) ar uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Taip pat reikia pasidomėti, kokie reikalavimai keliami įsteigiant verslą: leidimai, licencijos, pavyzdžiui, prekyba alkoholiu, krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais ir pan. Jei svarstote imtis verslo pagal individualios veiklos formą, patariama to imtis planuojantiesiems plėtoti smulkųjį verslą. Ypač tai pravartu, jei planuojama veikla nėra labai rizikinga, verslo ketinama imtis vienam ar su artimaisiais, o verslo pradžiai nereikia didelio pradinio kapitalo. Ši veiklos forma patraukli, nes numatyti fiksuoti pajamų mokesčio dydžiai, buhalterinė apskaita labai paprasta, įsigytas ir veikloje naudojamas turtas lieka asmeniui, o verslui užbaigti nereikia atlikti jokių specialių procedūrų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad taip vykdydami veiklą atsakote visu savo ir šeimos turtu, be to, taip galima vykdyti ne visas veiklas“, – sako pašnekovė.

 

„Mažosios bendrijos verslo formą verta rinktis tada, kai siekiama sukurti smulkųjį verslą, kuriam nereiktų didelių investicijų, taip pat tokia verslo forma palanki šeimos ar artimais ryšiais susijusių asmenų verslui kurti – MB steigėjų turi būti ne daugiau kaip 10 ir tik fiziniai asmenys.“

D. Foigt-Norvaišienė

 

Pradedantiesiems verslininkams teisininkė pataria: „Mažosios bendrijos verslo formą verta rinktis tada, kai siekiama sukurti smulkųjį verslą, kuriam nereiktų didelių investicijų, taip pat tokia verslo forma palanki šeimos ar artimais ryšiais susijusių asmenų verslui kurti – MB steigėjų turi būti ne daugiau kaip 10 ir tik fiziniai asmenys. MB verta rinktis, nes steigiant šį juridinį asmenį nereikalaujama minimalaus įstatinio kapitalo (pavyzdžiui, UAB atveju privalomas įstatinis kapitalas yra 2,5 tūkst. eurų). Taigi MB steigimo procedūra yra paprastesnė. Kadangi MB yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, už jo prievoles savininkas (narys) neatsakys savo asmeniniu turtu. MB valdymas yra paprastesnis ir neapsunkintas – vadovo ar buhalterio pareigybės nėra privalomos.“

O štai populiariausia juridinių asmenų forma UAB labiausiai tinka smulkiajam ir vidutiniam verslui, jei planuojama didesnės rizikos veikla, reikalingas didesnis pradinis kapitalas, verslo ketinama imtis kartu su partneriais arba neketinama tiesiogiai dalyvauti plėtojant ir valdant verslą ar ketinama išplėtotą verslą perleisti.

Svarbūs amžiaus apribojimai

D. Foigt-Norvaišienė sako, jog verslu užsiimti gali ir nepilnamečiai, tačiau jiems taisyklės kiek skiriasi: „Asmenys nuo 14 iki 18 metų pradėti nuosavą verslą gali tik turėdami tėvų ar globėjų sutikimą. Tokie asmenys gali vykdyti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą arba įsigiję verslo liudijimą. Tas pats galioja ir reikalavimams steigiant juridinį asmenį. Įstatymai numato vieną išimtį, kai asmuo be jokio sutikimo gali verslauti jau nuo 16 metų, – tai emancipacija. Nepilnametis, sulaukęs 16 metų, savo tėvų, globos institucijų, rūpintojo ar savo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu, jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.“

Ekspertė pabrėžia, kad asmuo iki 18 metų gali verslauti tik kartu su savo šeimos nariu: „Asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, gali turėti vieną pagalbininką – šeimos narį. Trumpai tariant, apribojimai yra tokie: gali būti tik vienas pagalbininkas, kuris kartu turi būti ir šeimos narys. Jei tas pagalbininkas yra 14–18 metų, jis turi turėti tėvų sutikimą. O asmenims iki 14 metų užsiimti verslu jokia forma negalima.“

D. Foigt-Norvaišienė išdėsto visas teisines paauglių verslo galimybes: „Nepilnamečiai nuo 14 metų gali savarankiškai išsiimti ir individualios veiklos pažymėjimą arba verslo liudijimą, turėdami rašytinį vieno iš tėvų sutikimą. Notarinio patvirtinimo nereikalaujama. Nepilnamečiai, kaip ir bet kurie kiti suinteresuoti asmenys, norintys išsiimti verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą elektroniniu būdu, turi turėti prisijungimą prie elektroninio Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo „Mano VMI“ (nepilnamečiui norint prisijungti, gali būti naudojami e. bankininkystės duomenys, e. parašas), visais atvejais būtina pateikti laisvos formos rašytinį (ir pasirašytą) vieno iš tėvų, įtėvio ar rūpintojo sutikimą.

Na, o darbdaviu gali būti fizinis asmuo, sulaukęs 18 metų. Išimtis, jei asmuo prašo teismo emancipacijos, tokiu atveju anksčiausiai asmuo darbdaviu gali tapti 16 metų. Asmenį, kuriam dar nėra 18 metų, įdarbinti, įrašant kaip šeimos narį, galima tik vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Kitais atvejais tokios galimybės nėra. O įdarbinti asmenis pagal darbo sutartis galima nuo 16 metų, tačiau nepilnamečiai tam tikrus darbus gali pradėti dirbti jau sulaukę 14 metų. Prieš priimdamas į darbą nepilnamečius asmenis, darbdavys privalo įsitikinti, kad būsimas darbas nepriskiriamas prie jauniems asmenims draudžiamų darbų, taip pat ar darbo aplinkoje nėra sveikatai kenksmingų arba pavojingų veiksnių.“

Prekių ženklas

Pašnekovė teigia, jog domeno vardą, nusakantį vartotojo vietą interneto tinkle, reikia įregistruoti visada, kai norima turėti e. svetainę tam tikru vardu, t. y. tam, kad svetainė turėtų unikalų interneto adresą bei galėtumėte turėti el. pašto dėžutes su unikalia pasirinkta galūne.

„Pasirinktas domeno vardas negali konfliktuoti su prekių ženklo savininko teisėmis. Prekių ženklas naudojamas prekių, paslaugų reklamoje ir atskiria vienas prekes, paslaugas nuo kitų. Jis yra registruojamas ir saugomas, jeigu atitinka visus prekių ženklui keliamus reikalavimus: turi skiriamąjį požymį, neklaidina visuomenės ir kt. Prekių ženklas ilgainiui tampa skiriamuoju ženklu – klientai atpažįsta jus ir jūsų produkciją ar paslaugas. Kiti asmenys gali norėti pasinaudoti jūsų įdirbiu ir panašiu ar tokiu pačiu ženklu prisivilioti klientus. Siekiant užkirsti tam kelią, rekomenduoju užregistruoti prekių ženklą kaip savo intelektinę nuosavybę“, – akcentus sudeda advokatė D. Foigt-Norvaišienė.

Ekspertai

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė

Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.