Jau keletą dešimtmečių moderniausia tekstilės bendrove Rytų Europoje tituluojamo „Audėjo“ savininkas ir vadovas Jonas Karčiauskas (76) sako iki vadovavimo įmonei išbandęs keletą darbo pozicijų ne vienoje sostinės darbovietėje, tad apie verslą žinojo gana nemažai. Tapęs šios įmonės direktoriumi, tuomet buvo vienas jauniausių vadovų šalyje. Nuo tada „Audėjui“ jis vadovauja beveik 40 metų. „Kai užsienio verslininkai išgirsta, kiek metų direktoriauju, nustemba, kad tai gali būti tiesa“, – energingai šypsosi verslininkas ir sutinka pasidalyti ilgamete verslumo patirtimi.

– Esate tik oficialus ar ir idėjinis įmonės lyderis?

– Manau, jei šie žmonės yra skirtingi, įmonei sunku. Nes idėjų gali būti daug, o jas įgyvendinti yra visai kas kita. Tačiau idėjinių kolegų taip pat labai reikia. Mat vienam būtų tikrai sunku. Įmonei ko nors pasiekti – ne vieno žmogaus darbas.

– Tai kaip pasiekti tokią sėkmę?

– Kiekvienas žmogus nori gyventi gerai. O kaip to siekia, kitas klausimas. Vieni sukčiauja, kiti sunkiai dirba, imasi verslo. Aš per savo gyvenimą esu matęs, kaip žmonės stengėsi verslauti, ir dabar matau kolegų, kurie, jau irgi nebejauni, pradėję nuo nulio šiuo metu yra stambių įmonių vadovai. Tačiau norėti greitų rezultatų rizikinga, nes verslauti gali ne kiekvienas.

Reikia stebėti, aiškintis ir analizuoti. Priešingu atveju negalėsite prognozuoti. Nors prognozės irgi ne visada pasiteisina, tačiau jos labai reikalingos norint kryptingai veikti. Ir mokykitės kalbų.

J. Karčiauskas

– Kokiais principais vadovaujatės versle?

– Tiesą pasakius, pagal situaciją. Žinoma, kiekvienas verslas siekia pelno, o kaip jo pasiekti – jau savi principai. Štai praėjusi ekonominė krizė buvo labai sunki. Ji parodė, kad daug įmonių tiesiog bankrutavo, nes vadovavosi bendrais principais, o ne esama situacija. Kaskart reikia priimti naujus sprendimus.

– Kaip vertinate savo verslo kelią?

– Manau, kad mano pasirinktos kryptys buvo teisingos. Viena mano verslo taktikų – nuoširdumas su kolegomis. Privalai su jais gražiai bendrauti, tartis, vykdyti pažadus, atsiprašyti, kai esi neteisus. Taip pat svarbu skatinti iniciatyvas, jei matai, kad žmogus stengiasi ir nori dirbti. Tada atsiras ir naujų idėjų. Todėl svarbu vadovui nebūti kategoriškam, nesilaikyti vien tik savo nuomonės priimant sprendimus.

– Ar buvo minčių atsisakyti vadovo pozicijos? Visgi jūsų amžius jau garbus.

– Žinoma, buvo. Bet viską pakoregavo krizė. Ir žmonės mane vis ragino pabūti bent iki rudens, tuomet iki pavasario ir taip vis ilgiau. Tai ir likau. Be manęs čia viskas vyksta labai sklandžiai. Yra puikių pavaduotojų. Jie gerai tvarkosi. Na, bet reikia ir iš viršaus dar šiek tiek pasižiūrėti į viską.

– Ar „Audėjas“ keliaus iš kartos į kartą?

– Nežinau, ar sūnus perims verslą. Jis čia dirba. Gali perimti bet kada. Tik klausimas, ar jis norės. Kai kurie anūkai pasuko savo keliais: kas pasirinko mediciną, kas pedagogiką. Vienas anūkas Didžiojoje Britanijoje studijuoja verslo subtilybes. Jis atkaklus, užsispyrusiai manęs kamantinėja apie verslą. Vasaromis pasidarbuoja kartu. Kolegos giria. Sako, kad turi įdomių idėjų. Gal jis ir perims kada nors.

– Koks yra ilgamečio verslininko pranašumas prieš jauną?

– Patirtis. Čia suklumpa ne vienas jaunuolis. Jei gavęs investicijų iš šeimos narių, pirmiausia puola vykdyti didelį verslo planą, gali tikrai nepavykti. O jei pinigai dar skolinti iš banko, visai bėda. Nes verslas žlunga, o pinigus reikia grąžinti. Visai kas kita, jei pradeda nuo nulio, investuoja santaupas. Tuomet jis atsargus ir eina pamažu. Tačiau būna visokių atvejų. Mano tėtis visada sakydavo, kad jokiu būdu nesiskolinčiau. Tačiau aš jo nepaklausiau (šypsosi).

– Ko palinkėtumėte jauniems verslininkams?

– Labai svarbu stebėti Lietuvos ir užsienio rinkas. Visai nesvarbu, kokioje srityje verslaujate. Reikia stebėti, aiškintis ir analizuoti. Priešingu atveju negalėsite prognozuoti. Nors prognozės irgi ne visada pasiteisina, tačiau jos labai reikalingos norint kryptingai veikti. Ir mokykitės kalbų. Tarptautiniame versle bendraujant su vertėjų pagalba nėra tokio ryšio kaip tiesiogiai.