Ką bendra turi vos vieno milimetro ilgio bestuburis kirminas nematodas C. elegans ir žmonių visuomenė? Visiškai nieko? Netiesa. Iš tikrųjų netgi labai daug. Ir vienų, ir kitų elgesį galima stebėti, analizuoti, o paskui gautus duomenis paversti algoritmais, kuriuos supratus galima daug paprasčiau perprasti tiek individų, tiek grupių elgesį. Bent jau tuo yra įsitikinęs daktaro disertaciją Kembridžo universitete apsigynęs Tadas Jucikas. Po mokslo patirčių Kembridžo laboratorijose darbas jį nusiuntė į beprotišką JAV politinių rinkimų pasaulį, kuris kuo toliau, tuo labiau kliaunasi tiksliu, biologiniais parametrais pagrįstu ir kompiuterių algoritmais paremtu žmonių profiliavimu. Būtent tai ir yra pagrindinis pašnekovo darbas. Būtent šia tema Tadas Jucikas neseniai skaitė pranešimą „Lūžio taškas” konferencijoje.

Viską galima apibūdinti matematika

Šiuo metu T. Jucikas užsiima psichografiniu profiliavimu. „Kompiuteryje turiu daugybę informacijos apie kiekvieną rinkėją ir remdamasis šia informacija bandau juos kuo geriau pažinti. Savo žinias įgijau Kembridžo universitete, kur mokiausi taikomosios matematikos ir teorinės fizikos. Čia būna be galo daug duomenų, kuriuos apdoroti ir suprasti galima tik pasitelkus kompiuterį. Esu tikras, kad visus principus gyvenime galima apibūdinti matematika“, – teigia jis.

Viena įdomesnių įžvalgų iš turimų duomenų yra ta, kad niekas nesielgia racionaliai. Galima tiesiog pateikti viską taip, kaip žmonės nori tai matyti.

T. Jucikas

T. Juciko doktorantūros studijos jau vyko biologijos srityje. Jis pabrėžia, kad šiais laikais mokslo disciplinos labai persipina. Pavyzdžiui, biologiniai procesai dabar suprantami ir apibūdinami pasitelkiant biochemijos, matematikos žinias. Todėl taikomoji matematika ir teorinė fizika puikiai derinasi su biologija. „Mėgstamiausias darbas atėjo iš žieduotojo kirmino tyrinėjimų. Jis naudojamas organizmo vystymuisi tyrinėti. Mano tikslas buvo studijuoti genetines nervų sistemas. Kirmėlė turi tik 302 neuronus. Vis dėlto net 60–70 proc. mūsų ligų genų yra ir šioje kirmėlėje. Mano darbas buvo genetiškai modifikuoti kirminą ir žiūrėti, kaip nuo to pasikeičia jo elgesys. Tam reikėjo sukurti mechaninį instrumentą. Pustrečių metų filmavome dešimtis kirminų. Ta informacija buvo verčiama algoritmais ir vėliau analizuojama kompiuteriu“, – pasakoja T. Jucikas.

Šis procesas vadinamas kompiuterine biologija. Kirminų judėjimas, elgesys pavirto algoritmais. Buvo analizuojama, kaip vienas ar kitas genetinis pokytis pakeičia kirminų elgesio algoritmus. Būtent šį principą ir galima pritaikyti tyrinėjant žmonių bei jų grupių elgesį.

Žmonės labai retai elgiasi racionaliai

Šiuo metu T. Jucikas dirba „SCL Group“ analitikos departamento direktoriumi. Šios įmonės uždaviniai kartu ir paprasti, ir sudėtingi. T. Jucikas su kolegomis analizuoja žmonių elgesį ir bando suprasti, kokie veiksmai padėtų jį pakoreguoti norima kryptimi. Būtent čia jam ir padeda kirmėlių tyrinėjimo patirtis. „Ką kirminų elgsena turi bendra su žmonių elgesiu? Abiejų elgseną galima užrašyti skaičiais. Taigi kirmėlės mums leidžia prognozuoti žmonių elgseną. Skaičiais išreikšta kompleksinė žmonių elgesio analizė atrodo labai panaši į kirminų“, – tikina mokslininkas.

Ir įsižeisti čia visiškai nėra jokios priežasties. Tiesiog skaičių kalba yra labai universali. Elgesį, veiksmus ji tiesiog paverčia algoritmais, kuriuos galima koreguoti. T. Juciko darbą galima apibūdinti kaip psichologijos ir molekulinės biologijos sintezę. „Kuo toliau, tuo aiškiau dabar matome mokslų konvergenciją. Šiuo metu skirtingos mokslų sritys daro įtaką viena kitai. Kuo toliau, tuo labiau mokslai artės vienas prie kito. Man pavyko psichologiją stipriai pritraukti prie molekulinės biologijos ir neurobiologijos“, – sako jis.

Pasirodo, žmonės yra daug lengviau prognozuojami, negu mes norėtume manyti. Žmogus nėra tokia racionali būtybė, kokia manosi esąs. Iš tikrųjų mes daug dažniau elgiamės vedami emocijų, o algoritmai jas gali gana lengvai nuspėti. Individai paprastai vertinami pagal penkis kriterijus: ekstraversiją, sąmoningumą, sutariamumą, neurotizmą ir atvirumą potyriams. Panašūs žmonės panašiai ir elgiasi, todėl, jeigu dviejų asmenybių duomenys pagal šiuos kriterijus yra panašūs, tai jos tikriausiai ir elgsis panašiai. Todėl savo darbe T. Jucikas bando nustatyti panašių žmonių grupes ir tada bandyti jas paveikti siekdamas atitinkamo rezultato. „Viena įdomesnių įžvalgų iš turimų duomenų yra ta, kad niekas nesielgia racionaliai. Galima tiesiog pateikti viską taip, kaip žmonės nori tai matyti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Tokios analizės labai veiksmingos. Žmonių elgsenos prognozavimas ir modeliavimas šiuo metu kaip niekad tikslus. Taigi C. elegans kirminai tikrai keičia žmoniją. Į kurią pusę? Čia jau požiūrio klausimas.