Ar religija daro įtaką verslumui?

Verslas

2013.04.25

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Ar religija daro įtaką verslumui?

Pasaulis kalba apie tikėjimo krizę, o gausėjantis ateistų būrys vis garsiau kalba apie visišką religijos eliminavimą iš viešojo gyvenimo. bzn start fotomontažas

Vis labiau sekuliariame pasaulyje religijos vaidmuo, regis, menksta. Retas kiekvieną sekmadienį eina į mišias, o kunigų luomo žodis nebeturi tokios įtakos kaip anksčiau. Vakarų krikščioniškasis pasaulis kalba apie tikėjimo krizę, o gausėjantis ateistų būrys vis garsiau kalba apie visišką religijos eliminavimą iš viešojo gyvenimo. Taigi klausimas, kokią įtaką šiandienos verslui turi religija, gali pasirodyti netgi naivus. Norisi atsakyti, kad jokios arba beveik jokios. Tačiau ar tikrai taip? Ne viskas taip paprasta.

Dažnai pamirštame, kad visa Vakarų civilizacija savo prigimtimi yra krikščioniška. Galima su tuo ginčytis, bet tai yra absoliuti tiesa. Kai 476 m. žlugo Vakarų Romos imperija, sykiu pasibaigė ir antikinė tradicija (bent jau Vakarų Europoje). Prasidėjo nuosmukis. Buvo pamirštas mokslas, kultūra, žole ir miškais apaugo prekybos keliai.

Kai 800 m. popiežius karūnavo imperatorių Karolį Didįjį, žmonės tai suprato kaip Romos imperijos atkūrimą, t. y. civilizacijos atkūrimą. Iš tikrųjų taip ir buvo. Intelektualinis ir ekonominis gyvenimas pamažu ėmė kilti. Ir būtent aplink bažnyčias ir vienuolynus telkėsi mokyklos, universitetai. Būtent čia buvo saugomos ir puoselėjamos žinios. Be religijos nebūtų ir Europos.

Kitas svarbus aspektas – nuolatinis krikščionybės siekis plėstis. Bažnyčia ne veltui save laiko visuotine. Toks apibūdinamas gal ir nepamatuotas, bet puikiai išreiškia jos ambiciją. Krikščionių misionieriai pasiekė tolimiausius pasaulio kraštus. Taip jie ne tik plėtė tikinčiųjų ratą. Tuo pat metu mezgėsi prekybos ryšiai, su kitomis kultūromis buvo keičiamasi žiniomis. Tiesa, tokie apsikeitimai retai kada išeidavo į naudą kitoms kultūroms, tačiau tai irgi dalis istorijos, be kurios nebūtų šiandienos.

Kai kalbame apie religijos įtaką verslumui, būtina pabrėžti reformacijos svarbą. Tai ne tik Vakarų bažnyčios skilimas. Reikia pabrėžti ir tai, kad net ir pačios reformacijos viena iš kertinių priežasčių buvo pinigai. Katalikų bažnyčia niekada nesiskundė jų stygiumi, bet šešioliktojo amžiaus pradžioje jų poreikiai pasidarė itin dideli. Popiežius perstatinėjo Šv.Petro baziliką ir jam reikėjo lėšų. Prasidėjo genialus verslas – prekyba išganymu, t. y. indulgencijomis. Kunigai netgi turėjo posakį, kuris skambėjo maždaug taip: „Vienas monetos suskambėjimas aukų dėžutėje – tai viena siela, išvaduota iš skaistyklos.“

Besaikis Bažnyčios apetitas ir žmonių pasipiktinimas augo. Visiškai nenuostabu, kad tarp turtingų ir įtakingų žmonių atsirado palaikančių Martiną Lutherį ir jo idėjas. Reformacija įsivažiavo.

Prasidėjo religiniai karai. Jie ne tik pražudė daugybę žmonių, bet ir pakeitė Europos ir viso pasaulio (daugybė protestantų bėgo į Ameriką) veidą. Protestantai pamažu suformavo savo vertybes ir savą požiūrį į pasaulį. Būtent protestantų kultūra padėjo atsirasti kapitalizmui. Neatsitiktinai vokiečių ekonomistas ir sociologas Maxas Webberis pastebėjo, kad religiškai mišriose valstybėse daugumą kapitalo savininkų ir verslininkų, taip pat didesnę dalį kvalifikuotų darbininkų ir vyresniojo aukštesnįjį techninį bei ekonominį išsilavinimą turinčio modernių įmonių personalo sudaro protestantai.

Pačioje protestantų doktrinoje slypi verslumo gyslelė.

Kai katalikai rūpinasi ritualais, simboliais ir laukia Dievo malonės, protestantai pabrėžia kiekvieno žmogaus asmeninę atsakomybę sau, kitiems ir Dievui. Kitaip tariant, Dievo malonę galima pelnyti tik sunkiu darbu. Verslas tam puikiai tinka. Verslininkas juk kuria darbo vietas, prisideda prie bendruomenės gerovės ir deklaruoja tam tikras vertybes.

Tuo tarpu katalikai nuo pat pradžių gyveno eschatologinėmis nuotaikomis. Jiems būdingas svetimumo pasauliui jausmas ir nuolatinis dangaus laukimas. Kaupti turtus šiame pasaulyje yra beprasmiška. Todėl katalikas ramesnis, ne taip trokšta pralobti, labiau vertina saugesnį gyvenimą. Toks požiūris smarkiai neprisideda prie ekonomikos kėlimo.

Galime kalbėti apie Dievo ir religijos mirtį, bet net ir tada, kai bus uždaryta paskutinė bažnyčia, religija vis dar darys įtaka šiam pasauliui. Jos palikimas paprasčiausiai per didelis. Jis prasiskverbia į visas gyvenimo sritis. Verslas irgi nėra išimtis.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.