Klaidos – neišvengiamos kiekvieno verslo palydovės, vis dėlto ne kiekvienam pavyksta su tuo susitaikyti. Vadovų konferencijoje EBIT pasidalijęs savo įžvalgomis apie išgyvenimą klaidų džiunglėse, „TMD Partners“ konsultantas Darius Pietaris pataria, ką daryti, kad klaidos netaptų verslo tragedija.

Keisti požiūrį.

Kiekvienam vadovui derėtų prisiminti, kad klaidos neišvengiamos. Kad ir kaip stengtumės, jų vis tiek padarysime, todėl reikėtų būti tam pasirengus ir nenukryžiuoti savęs vien dėl to, kad suklydome. Stresas dėl vakar ar pernai padarytų klaidų didina jų skaičių šiandien. Galbūt galima mėgautis klaidomis ir priimti jas kaip iššūkį?

Nuolat tobulėti.

Didžiausias klaidų priešas – tai žinios, patirtis bei įgūdžiai. Mokykitės ir treniruokitės net tuomet, jei manote, kad viską mokate puikiai. Savo kompetencijos pervertinimas – nuolatinis klaidų šaltinis. Greičiausiai jums neteko sutikti žmogaus, kuris negali patobulinti to, ką daro, nesvarbu, kokio aukšto lygio profesionalas jis būtų.

Pažinti save.

Garsus praeityje tenisininkas Arthuras Ashe’as yra sakęs, kad geriausia būsena – tai fizinio atsipalaidavimo ir psichologinio susitelkimo derinys. Tuomet mūsų streso lygis yra ne per aukštas, kad sukaustytų, tačiau pakankamas, kad mobilizuotų veikti. Mokykitės atsipalaiduoti ir valdyti savo kūno įtampas, tuo pat metu išlikdami visiškai sąmoningi ir budrūs aplinkai.

Sutelkti dėmesį.

Stresas, nesusijęs su užduotimi, padidina klaidų skaičių. Kitaip tariant, jei susierzinęs dėl prastų įmonės mėnesio rezultatų sėsite prie derybų stalo, padarysite daugiau klaidų ir greičiausiai dar labiau padidinsite streso lygį, pabloginsite savo padėtį. Derėtų susitelkti į vieną užduotį ar veiklą, pašalinant kitus stresorius. Kuo daugiau imsitės darbų ar užduočių, kurie jums nėra svarbūs, tuo prasčiau seksis: nepakankama motyvacija ir entuziazmo trūkumas yra tiesus kelias į žioplas klaidas, neapsižiūrėjimą bei aplaidumą.

Kartoti darbus.

Sprendimai ar veiksmai turi kartotis. Jei padarėme klaidą situacijoje, kurioje niekada daugiau neatsidursime, nebegalėsime panaudoti naujai įgytos patirties ir nieko iš to neišmoksime. Pavyzdžiui, jei kokia nors klaida išspyrė mus iš užimamos rinkos ir mes nusprendėme daugiau niekada į ją nebeiti, apie jokias pamokas negali būti kalbos.

Pripažinti klaidą.

Mums patiems turi būti aišku, ką ne taip padarėme, ir mes turėtume tai pripažinti. Kartais nežinome, kur suklydome, o kartais būname įsitikinę savo teisumu, apkaltindami aplinkybes ar kitus žmones. Jei mano vadovaujamas projektas žlugo dėl darbuotojų klaidų, gali kilti pagunda atsakomybę perkelti jiems, tačiau pagalvokime, kur patys suklydome parinkdami darbuotojus, juos mokydami ar motyvuodami.

Neprarasti ryžto.

Mes turime turėti pakankamai energijos ir motyvacijos ką nors pakeisti. Mokantis reikia pastangų, todėl be entuziazmo jis nevyksta. Jei mums nėra svarbu, kad viskas pavyktų, arba mes netikime tuo, iš jokių klaidų nepasimokysime, jos liks tik priežastimis, dėl kurių nepasiekėme savo tikslų.

Veikti nuosekliai.

Vienas didžiausių vadovo priešų – tai daugiafunkciškumas. Kai kurie didžiuojasi tuo, kad tuo pat metu gali bendrauti su klientu, rašyti laišką partneriui ir planuoti popietinį susirinkimą su darbuotojais, tačiau realybė yra nuvilianti. Toks požiūris drastiškai pailgina užduočių atlikimo laiką ir padidina klaidų skaičių. Mes dažnai nespėjame darbo padaryti gerai, bet visada turime laiko jį perdaryti.