Vis dažniau internete galima pastebėti, kaip žymūs žmonės neva reklamuoja įvairias prekes, dažniausiai maisto papildus, bei pasakoja apie stulbinamą jų poveikį. Tačiau realybė visai kitokia. Dažnu atveju paaiškėja, kad informacija bei vaizdo medžiaga paimta neteisėtai, o į šias pinkles pakliuvę žmonės turi įveikti nelengvą kelią, siekdami paneigti informaciją.

Ką daryti patekus į šias pinkles ir kaip būnant vartotojų pusėje neapsigauti melagingomis reklamomis, pasakoja advokatų kontoros PRIMUS advokatas Artūras Gutauskas.

Būtinas teisininkų įsikišimas

Jeigu pastebėjote, kad jūsų vardas ar atvaizdas naudojamas neteisėtais reklamos tikslais, apmaudu, tačiau kovos vienas tikrai nelaimėsite. Neužtenka kreiptis į portalus, kuriuose pastebėjote melagingą reklamą, nes ji dažniausiai atkeliauja iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, „Google“.

„Deja, bet taip nėra, kad, susisiekus su portalu, kuriame skelbiama melaginga reklama, imama ir toji melagiena visam laikui pašalinama“, – sako advokatas.

Negana to, melagingų reklamų atveju dažnai nežinoma, kas yra tikrieji reklamos užsakovai, mat reklamos platintojai šių duomenų atskleisti neturi teisės.

„Melagingų reklamų bendrovių informaciją, kaip išsiaiškinome, turi „Google“ bendrovė, bet jos mums tiesiog neduoda. Supraskite, melagienas apie tam tikrą žinomą žmogų ir jo vartojamus stebuklingus papildus skelbia „Google“, mes į juos kreipiamės, sakome, štai – šis žmogus, čia melagienos, paneikite ir pasakykite, kas tai skleidžia, o jie mums – robotinius atsakymus“, – keblias peripetijas vardija pašnekovas.

„Google“ problemos

Anot advokato, kovoje su melagienomis svarbus ne tik advokatų, teisininkų įsikišimas, tačiau ir policijos bendradarbiavimas, siekiant įrodyti, kad tai yra melas. Neretai reklamas prižiūri užsienio įmonės, kurios taip pat patenka į keblią padėtį – gauna reklamos užsakymą, vėliau iš kito asmens jau gauna pareiškimą apie melagingą reklamą, tačiau, būdami ne lietuviai, įmonių atstovai dažnai negali žinoti, kur iš tikrųjų yra tiesa. Siekiant išsiaiškinti, kas yra teisus ir kurios melagienos privalo būti pašalintos, labai naudingas policijos institucijos įsikišimas, patvirtinantis tikrąsias tapatybes bei galimas duomenų vagystes. 

Realybė tokia, kad šioje situacijoje dažnas patenka tarsi į užburtą ratą, kuriame vis ieškoma, kas yra atsakingas už skleidžiamą žinią. Lietuviški portalai atsakomybę nuo pečių nusimeta sakydami, kad tik nuomoja reklamos plotą „Google“ platformai, o su šios įmonės atstovais susisiekti išties keblu.

„Labiausiai į neviltį varantis dalykas – susirašinėjimas su „Google“. Jie turi Lietuvoje antrinę bendrovę, bandėme su ja susisiekti, tačiau kontaktų neskelbia, yra tik adresas. Kreipėmės raštu, bet gavome standartizuotą atsakymą, paruoštą visiems gyvenimo atvejams, bet tikrai ne atsakantį į konkretų prašymą. Jie nurodo, kad turinio Lietuvoje neprižiūri ir padėti mums negali, kreipiamės ne tuo adresu. Tada prasideda: jeigu kreipiatės iš Europos, susisiekite su „Google Airija“, jei ne iš Europos – su „Google Kalifornija“, – pasakoja A. Gutauskas.

Nenuleisti rankų

Patekus į melagienų pinkles ir įsisukus į aiškinimosi ratą, dažnai ima svirti rankos. Vis dėlto, jeigu jūsų prekių ženklas arba asmeninis vardas, nuotraukos naudojami neteisėtai, verta ginti savo interesus. A. Gutauskas pateikia esminius žingsnius, ką reikėtų daryti, pastebėjus melagienas.

„Pats pirmas žingsnis, kurį reikia atlikti, tai nedelsiant pasidaryti matomo ekrano vaizdo kopiją. Kiekviename įrenginyje tai atliekama skirtingais paspaudimais, o kraštutiniu atveju galima ir vieno įrenginio fotoaparatu nufotografuoti kito įrenginio ekraną. Dar pravartu nusikopijuoti ir atskirame dokumente išsisaugoti (ar išsisiųsti sau kaip el. laišką ar trumpąją žinutę) visas nuorodas: ir į pačią matomą svetainę, ir į ten, kur nukreipia tos reklamos“, – pataria advokatas.

Anot jo, kitas nuoseklus žingsnis turėtų būti kreipimasis į asmenį, kuriam priklauso interneto svetainė, prašant panaikinti bei melagingą turinį ir informuoti apie tos melagienos užsakovą.

„Naujienų portaluose kontaktiniai duomenys yra nesunkiai randami ir prieinami, tačiau abejotino turinio svetainėse to lengvai surasti gali ir nepavykti, todėl kraštutiniu atveju gali prireikti tikrinti duomenų bazes apie domeno savininką ar duomenų įkėlimo paslaugas teikiančią įmonę ir adresuoti prašymus jiems“, – sako A. Gutauskas.

Vertėtų atidžiau panagrinėti ir aptiktą reklamą 

„Įvertinkite, ar turinys skelbiamas pačioje svetainėje, ar tai daroma trečiųjų asmenų valdomuose reklaminiuose skydeliuose (vadinamuosiuose „baneriuose“), nes nuo to priklausys, kas bus atsakingas už turinio skelbimą ir panaikinimą“, – pabrėžia pašnekovas.

Be to, kol vyksta aiškinimosi procesas, labai svarbu kuo išsamiau komunikuoti viešojoje erdvėje (turimuose socialiniuose tinkluose), paneigiant skleidžiamą informaciją. Tikėtina, kad taip nors dalis žmonių pastebės ir atkreips dėmesį, kad reklama yra melaginga. Taip pat iš pilietiškų skaitytojų galima sulaukti ir geranoriškos pagalbos, aptinkant tokią pat ar panašią neteisėtą reklamą dar ir kitose svetainėse.

„Jei aktyviai ginsite savo teises, labai tikėtina, kad jūsų atvaizdo ar vardo naudojimas neteisėtais tikslais liausis, nes nusikaltėliams taps tiesiog per brangu ir per sudėtinga visa tai tęsti. Tačiau bloga žinia ta, kad jie savo nešvariems darbeliams tiesiog išsirinks kitą auką. Imtis ir šią problemą spręsti iš esmės turėtų teisėsauga. Atlikus tyrimą, nustačius visa tai darančius asmenis ir jiems pritaikius atsakomybę, būtų sutramdomi patys šių nusikaltimų darytojai. Taip pat atsakomybę prisiimti turi ir reklamos paslaugų teikėjai, nes būtent jų teikiamų paslaugų spragomis nusikaltėliai ir naudojasi“, – teigia A. Gutauskas.

Ką daryti vartotojui?

Kita šių apgavysčių medalio pusė – vartotojai, nukentėję nuo melagingos reklamos. Dažniausiai melagienoms pasirenkami gerai žinomi, pasitikėjimą visuomenėje turintys asmenys ar prekių ženklai. Advokato teigimu, dažnai vartotojas net nesuabejoja, kad skelbiama naujiena yra tiesa, mat pasitikėjimas pasirinktais žinomais veidais yra aukštas, jų reputacija gera.

„Bendro vardiklio, deja, nėra. Kalbant apie žinomus žmones, vienos aukos pasirenkamos tiesiog dėl didelio jų žinomumo, kitos – dėl konkrečių savybių, tinkamų reklamuojamai prekei. Lygiai tas pats ir su prekių ženklais – nusikalstamai veikiantys asmenys renkasi pagal savo siekiamus tikslus ir turimas galimybes“, – tikina advokatas.

A. Gutauskas pataria pastebėtą reklaminį tekstą atidžiai perskaityti. Galbūt yra kažkokių detalių, kurios gali sukelti bent menkiausią įtarimą? Jeigu reklamoje puikuojasi žinomo žmogaus veidas, tačiau jums kyla įtarimų, geriau pasistenkite susisiekti su tuo žmogumi ir pasitikslinti, peržvelkite jo socialinių tinklų profilius – galbūt rasite informacijos apie šias melagienas. Jeigu įtarimų kelia naudojamas prekių ženklas, susisiekite su jo atstovais per oficialų prekių ženklo puslapį, paklauskite, ar teikiama informacija yra teisinga.

Jeigu vis dėlto nutiko taip, kad pinklių išvengti nepavyko, PRIMUS advokatas pateikia svarbiausius žingsnius, kaip nukentėjęs vartotojas turėtų elgtis.

„Pirmiausia reikia kreiptis į prekės pardavėją ir sprendimo ieškoti su juo. Nepavykus susitarti, reikėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba į teismą. Jei produktas kelia pavojų sveikatai ar gyvybei, derėtų pranešti ir policijai“, – rekomenduoja A. Gutauskas.