Esate asmuo, kuris bendrauja su politikais ar kitais valstybės institucijų atstovais? Teikiate pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo, priėmimo ar panaikinimo? Dalyvaujate asociacijos, kuri prisideda prie teisės aktų priėmimo procesų, veikloje? Jeigu į šiuos klausimus bent iš dalies atsakėte „taip“, yra didelė tikimybė, kad vykdote lobistinę veiklą.

Kaip pastebi advokatų kontoros PRIMUS DERLING teisininkės Giedrė Dailidėnaitė ir Augustė Linauskaitė, riba tarp teisėtos ir neteisėtos lobistinės veiklos yra kur kas plonesnė, nei dažnai manoma, todėl įvairios situacijos neretai sukelia daug nesusipratimų ar iki teismų nuvilnijančių ginčų. Be to, jau nuo 2021 m., įsigaliojus Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimams, įsigalioja dar griežtesni reikalavimai, aktualūs ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

Atsakomybė bus taikoma ir juridiniams asmenims

Kaip pasakoja PRIMUS DERLING teisininkė A. Linauskaitė, nuo kitų metų atsakomybė už lobistinės veiklos pažeidimus bus taikoma jau ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams asmenims: „Tai reiškia, kad juridinių asmenų atstovai, vadovai ar kiti darbuotojai nebegalės teigti, kad veikė teisėtai, nes šie veikė tik įmonės vardu, be to, taip atsakomybės nebegalės išvengti ir juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys turės atidžiai stebėti, kaip ir kokia apimtimi jų vadovai ar kiti darbuotojai dalyvauja teisėkūros procesuose, ir įvertinti, kokius pavedimus šiuose procesuose dalyvauti jiems duoda. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pavedimas užsiimti lobistine veikla neprivalo būti rašytinis susitarimas. Pavedimas gali būti ir žodinis, o jei tai yra įmonės vadovas, pati jo pozicija leidžia jam veikti įmonės vardu.“ 

Nuo 2021 m. sausio 1 d. lobistine bus laikoma veikla, atitinkanti šiuos tris požymius: 1) fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos veiksmai; 2) šiais veiksmais siekiama daryti įtaką valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams ir kitiems, kurie pagal savo teisės aktais nustatytas funkcijas dalyvauja rengiant teisės aktus; 3) įtaką siekiama daryti tam, kad savo atstovaujamo ar kito asmens interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. 

Neteisėtos lobistinės veiklos sąrašas naujoje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje bus siauresnis nei anksčiau. Pagal įstatymą, lobistinė veikla bus neteisėta, jei lobistas nedeklaruos lobistinės veiklos arba tokią veiklą vykdys į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.

Siekiant pokyčių, turi būti visuomenei reikšmingų priežasčių

„Taigi, jeigu esate neįtrauktas į lobistų sąrašą arba nedeklaruojate savo lobistinės veiklos, net ir, atrodytų, nereikšmingi veiksmai, kuriais siekiate tam tikrų teisės aktų priėmimo arba nepriėmimo, gali būti pripažinti Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimu. Net ir vieną kartą pateikę rašytinį pasiūlymą dėl teisės akto pakeitimo ar priėmimo teisėkūros institucijoms, galite tapti atsakingi už Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus, jei nėra kitų aplinkybių, kurios lemtų, kad veikėte teisėtai“, – atkreipia dėmesį A. Linauskaitė. 

Pasak pašnekovės, aplinkybės, kurios gali lemti ribą tarp teisėtos lobistinės veiklos ir pažeidimo, yra susijusios su asmens atstovaujamais interesais, pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimo ar priėmimo teikimo priežastimis.

„Norint įrodyti savo veiksmų teisėtumą, dažnai teigiama, kad įvairūs teisės aktų pakeitimų pasiūlymai teikiami siekiant viešojo intereso. Jei esate privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, šį argumentą įrodyti nėra paprasta. Praktikoje argumentas, kad jūsų teikiami pasiūlymai yra naudingi ne tik jums, bet visam atitinkamos srities verslo sektoriui, dažnai gali būti atmestas. Toks argumentas gali būti laikomas reikšmingu nebent tada, kai, pavyzdžiui, pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimo ar priėmimo teikiami ir dėl kitų visuomenei reikšmingų priežasčių. Pavyzdžiui, asociacijos direktoriaus teiktais pasiūlymais dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių buvo siekiama viešojo intereso, nes, įvertinus Lietuvoje kylančius gaisrus dėl nesaugios elektrotechnikos naudojimo, pasiūlymai buvo nukreipti į žmonių ir pastatų saugą“, – pateikia pavyzdį pašnekovė.

Asociacijos veikla nelygu viešojo intereso siekiui

PRIMUS DERLING teisininkių teigimu, asociacija, kaip juridinio asmens forma, savaime nereiškia, kad siekiama viešojo intereso. Tai iš esmės priklauso nuo asociacijos įstatuose nurodytų tikslų ir, žinoma, paties pasiūlymo dėl teisės akto teikimo aplinkybių. 

„Prieš tai minėto pavyzdžio atveju apie Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles, asociacijos įstatuose buvo numatyti tokie tikslai kaip verslo ir sąžiningos konkurencijos skatinimas, fizinės gerovės užtikrinimas, moksliniai tyrimai, taikomoji veikla. Tačiau tą pačią dieną priimtame sprendime buvo atmesti argumentai, kad asociacijos atstovas veikė siekdamas viešojo intereso, kai asociacijos, kurios nariai yra pramonės atstovai, įstatuose buvo numatytas tikslas koordinuoti narių veiklą ir atstovauti jų interesams“, – atskleidžia A. Linauskaitė.

Pasiūlymai konsultavimosi su visuomene metu – nebūtinai teisėti

G. Dailidėnaitė sako, kad Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimas neturėtų grėsti ir tuo atveju, jei pasiūlymai teikiami konsultavimosi su visuomene metu: „Remiantis susiklosčiusia praktika, jei buvote pakviesti dalyvauti teisėkūros procesuose konsultavimosi su visuomene metu, pavyzdžiui, teikti pasiūlymus ar dalyvauti posėdžiuose, apie konsultavimąsi su visuomene buvo paskelbta viešai, jūsų veikla neturėtų būti laikoma neteisėta. Visgi ir šią aplinkybę reikėtų įsivertinti atidžiai, nes, pavyzdžiui, vienos bendrovės direktorė buvo pripažinta veikusi neteisėtai, kai, nors ir buvo pakviesta kaip bendrovės atstovė dalyvauti atitinkamuose posėdžiuose, konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo ministrui pateikė savo iniciatyva.“ 

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad už Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus gresia administracinė atsakomybė. Fiziniams asmenims pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti taikoma bauda nuo 140 iki 300 eurų, o už pakartotinius pažeidimus – iki 560 eurų. Juridiniams asmenims, kai jie nedeklaruoja lobistinės veiklos, grėstų bauda nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. eurų, o kai lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, bauda nuo 1,5 tūkst. iki 4,5 tūkst. eurų. 

„Tačiau reikėtų nepamiršti, kad neteisėta lobistinė veikla yra artima tokiems baudžiamosios teisės pažeidimams kaip prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas, už kuriuos jau gresia baudžiamoji atsakomybė“, – komentuoja G. Dailidėnaitė.