Įkvepianti ir didžiausia Lietuvoje Vadovų konferencija EBIT, įvykusi 2022 m. rugsėjo 8-9 d., pakvietė diskutuoti apie geopolitinę situaciją, energetinį karą ir prasidėjusius visuomenės protestus, kaip tai turės įtakos tolesnei Ukrainos paramai? Diskutavo Prof. Dr. Margarita Šešelgytė, diplomatas, nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška, nepriklausomas analitikas Marius Laurinavičius, „Luminor“ vyriausias ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas.

„Vakarų vienybė yra šio karo sėkmingos baigties sąlyga, kitu atveju Ukraina neatsilaikys, tai būtina sąlyga. Kol kas ji išlieka, tik klausimas kiek ta vienybė tęsis?“, – sako Margarita Šešelgytė. Didžiųjų valstybių vadovai, Olafas Šolcas, Emanuelis Makronas, amerikiečiai taip pat palaiko, tik klausimas kiek ta vienybė tęsis?

Pagal „Euro barometro“ duomenis „Visuomenės nuomonė apie karą Ukrainoje“, europiečiai 80 proc. palaiko priemones ir sankcijas, kurias taiko Europa. „Bet šis palaikymas su klaustuko ženklu, nes apklausos darytos birželio-liepos mėnesiais, o sąskaitas už šildymą ir elektrą gausime rudenį ir ar tas palaikymas bus vis dar tvarus?“, – svarsto M. Šešelgytė.

Apklausų metu buvo užduotas klausimas: kas jums svarbiau ar ekonominė gerovė, ar kova už demokratiją? Ir buvo gauti skirtingi atsakymai. Didžioji dalis Europos valstybių atsakė, kad svarbiau demokratija, tačiau yra keletas šalių kaip Vengrija, Bulgarija, Rumunija, Kipras, kurių 20 proc. visuomenės pasisakė už demokratiją, o 70 -80 proc. nurodė, kad vis dėl to svarbu, kas yra ant stalo.

Vyksiantys rinkimai Čekijoje, Italijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje gali turėti įtakos Ukrainos paramai. Apklausų metu nustatyta, kad 70 proc. gyventojų nepatenkinti esama valdžia ir sieks, kad ji pasikeistų. Kremliaus noras pabaigti karą savo naudai ir jo pagrindinis priešas – Europos ir Vakarų vienybė, todėl jie padarys viską, kad tos nuotaikos prasiveržtų ir į rinkimų procesus.

Ukrainai per metus reikia šimto milijardų paramos

Ekspertai skaičiuoja, kad Ukrainai per metus reikia šimto milijardų paramos, kurią sudarytų penkiasdešimt milijardų karui, o likusi dalis ekonomikai palaikyti ir sugriautai infrastruktūrai atstatyti. „Ar gali būti, kad karui tęsiantis tokia konsolidacija gali mažėti?“, – klausia renginio moderatorius Edmundas Jakilaitis.  Albinas Januška sako: „Vien biudžeto palaikymui reikia 5 milijardų per mėnesį, kas būtų 60 milijardų per metus. Siekiant palyginti galima pateikti tokį pavyzdį: Amerika Afganistanui skirdavo 100 milijardų. Tai teoriškai galima būti sakyti, kad tai yra daug, bet ir mažai. Vien Amerika drąsiai galėtų Ukrainą išlaikyti, o dar yra kita pasaulio dalis. Reikėtų planuoti 2- 3 metus, nes tiek galimai tęsis karas. Šiuo metu modernių atliekamų ginklų nei Europa, nei Amerika neturi, neturi ką duoti, todėl atgimsta karinė pramonė. Metų-dviejų laikotarpyje tie pajėgumai bus atkurti, realiai bus perginkluota Ukrainos kariuomenė, kuri tuomet pasieks pergalę. Europa turi mažesnę galią, todėl kreipiame dėmesį į Ameriką, jei ji atsilaikys dvejus-trejus metus – tai viskas bus gerai“.

Vakaruose vyksta hibridinis karas

Marius Laurinavičius mano, kad yra du aspektai, turintys įtakos paramos dydžius Ukrainai: „Daug ką Vakarų valdžios daro iš inercijos, todėl iš inercijos liks ir parama. Bet mes pamiršome vieną dalyką – šiuo metu karas Ukrainoje intensyvėja, pereina į karštąją fazę, o Vakaruose vyksta hibridinis karas. Taip pat Vakaruose yra gausu Rusijos agentų, bendradarbių, ar tų, kurie tiesiog pelnosi iš karo. Šiuo metu ta agentūra yra aktyvizuota ir minint rinkimus, esu 95 proc. įsitikinęs, kad buvusią Italijos vyriausybę tiesiogiai sugriovė kremlius. Tie procesai vyko ir vyks ir tai vyks ir Lietuvoje. Gražulis jau kalba apie tai, kad mes turime pirkti Astravo elektrą, šimtai komentarų apie brangstančią elektrą. Dominuojantis naratyvas pirkit baltarusišką elektrą ir taip vyksta hibridinis karas. Tai yra kryptinga veikla, išnaudojami visi agentai ir šimtmečius atidirbtos technikos. Tai milžiniški iššūkiai, bet, manau, kad atsilaikysime“.

Vienos žiemos klausimas, pakeisiantis visą esmę ateityje

Pasak dr. Žygimanto Maurico, Rusija ruošdamasi energetiniam karui tikėjosi, kad tai truks trumpai, bet jos planas nepavyko ir kuo toliau, tuo Rusijai bus blogiau, nes laikas nėra jos sąjungininkas. Jis sako, kad Europa puikiai žino, kad ši žiema bus sunki, sunkesnė negu praėjusi, bet dar kita žiema bus lengvesnė. Europa padarė stebuklą – saugyklos yra pilnai užpildytos dujomis, pakankamai greitai surastos alternatyvios dujos ir nežiūrint to, kad iš Rusijos nebegauname dujų, jų kainos nukrito, kaip ir nukrito naftos kainos. Gali būti, kad tai jau yra slūgimo banga, nors žiemą dar gali būti visko ir tai yra signalas, kad šviesa tunelio gale matosi. Europa jau turėtų mokytis iš istorijos, kad neverta aukoti laisvės keičiant ją į duoną, nes neturėsi nei laisvės, nei duonos. Šį naratyvą reikia palaikyti šią žiemą, o pavasarį viskas tik šviesės, o Rusija klimps į dugną ir jie tai supranta.

Alternatyvos – branduoliniai smūgiai

Prof. dr. Margarita Šešelgytė mano, kad fantazijai ribų nėra, o tokius dalykus sunku prognozuoti ir Putino režimas sunkiai įdedamas į racionalius rėmus, tačiau lygiai taip pat nėra lengva panaudoti tokį ginklą. Visą informaciją seka žvalgybos institucijos, yra daug būdų užkirsti tam kelią. Veikiau gali panaudoti užterštą bombą ar sukelti katastrofą. realiausias scenarijus, kad bus siekiama palaužti mūsų vienybę per energetini karą, sąskaitas ir rinkimus. Taip pat vėliau pamatysime, kaip Rusija paveikė sankcijos.

Marius Laurinavičius nemato scenarijaus ar galimybės panaudoti branduolinį ginklą, taip pat nesutinka su Margaritos nuomone ir mano, kad Rusijos elgesį galima paaiškinti racionaliai: „Mes ją bandome suprasti iš savo racionalių pozicijų, bet vertinant per jų prizmę. Šis režimas absoliučiai racionalus ir prognozuojamas, nematau scenarijaus pagal kurį jie galėtų panaudoti branduolinį ginklą, nebent karo veiksmai persikeltų į pačią Rusiją. Taip pat reikėtų labiau stebėti, kas vyksta Rusijos viduje. Milžiniškos kovos vyksta režimo viduje, o anksčiau ar vėliau šis režimas tikrai žlugs“.

„Luminor“ vyriausias ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas mano, kad Rusijai šiame sankcijų režime pritrūks resursų finansuoti karą. Rusija bandys skaldyti Europą. Kita geopolitinė naftos grėsmė gali Rusijai padėti tą patį daryti su naftos rinka, ką darė su dujomis.

Visi ekspertai mano, kad šis karas baigsis Rusijos režimo žlugimu. Reikia suvaldyti Vokietijos ir Prancūzijos norą išgelbėti Rusiją. Turime suvokti, kad Europa gali egzistuoti be Rusijos. Sunku prognozuoti, kaip tai atrodys tarptautinėje politikoje, scenarijų gali būti įvairiausių, pavyzdžiui, netikėti migracijos srautai, infliacija, chaosas ir ne tik, bet mes tam turime ruoštis.