Technologijos „blockchain“ atnešami pokyčiai neretai vadinami tikra revoliucija ir lyginami su tais, kuriuos 1994 m. sukėlė interneto atsiradimas. Tas pats pasakytina ir apie šios technologijos turimą potencialą. Nors jos pritaikomumu neabejojama, „blockchain“ panaudojimas įvairiose srityse tebėra tiriamas ir analizuojamas.

Šios technologijos esmę perprasti ne taip ir paprasta, tad rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs siūlo apie „blockchain“ suvokimą ir pritaikymą kalbėti pradedant nuo įsigilinimo į esmines šios technologijos ypatybes ir pažvelgti į dar kol kas plačiai neaptartą pritaikymo galimybę – nekilnojamojo turto sritį.

Saugumas ir skaidrumas

„Technologija „blockchain“ išsiskiria tuo, kad informacija yra decentralizuota, padalyta į atskirus blokus ir paskirstyta po visą sistemą – nėra vienos konkrečios vietos, kurioje ji būtų saugoma. Kad tokio tipo sistemoje informacija būtų saugi, ji užkoduojama. Prie užkoduoto informacijos bloko jungiamas kitas blokas – taip formuojama grandinė. Šios technologijos ypatumai suteikia galimybę užtikrinti informacijos saugumą, nes į užkoduotą sistemą negalima įsilaužti“, – aiškina investuotojas.

Be to, minėtieji blokai išsidėstę tam tikra tvarka, o kiekvienas blokas turi informacijos apie ankstesnius blokus. Todėl neįmanoma nepastebimai keisti ar pašalinti duomenų – tai užkerta kelią galimoms manipuliacijoms.

I. Laurs pabrėžia, kad technologija „blockchain“ užtikrina visišką skaidrumą. Sistema yra patikima, mat aišku, kaip ji veikia, o atskiri asmenys negali jos pakeisti.

Plačios pritaikymo galimybės

„Dabar valstybės skiria daug lėšų šiai infrastruktūrai, kuri yra nepatogi, sudėtinga ir kartu lengvai paveikiama, o decentralizuota registrų sistema būtų nepalyginamai patikimesnė ir saugesnė alternatyva“

I. Laurs.

Šiandien technologija „blockchain“ daugiausia siejama su kriptovaliutomis, tačiau pašnekovas pabrėžia, kad yra daugybė kitų sričių, kuriose gali atsiskleisti šios inovatyvios ir pažangios technologijos potencialas. Viena tokių yra nekilnojamojo turto sritis.

„Įsivaizduokime decentralizuotus registrus, skirtus svarbiai informacijai saugoti. Dabar valstybės skiria daug lėšų šiai infrastruktūrai, kuri yra nepatogi, sudėtinga ir kartu lengvai paveikiama, o decentralizuota registrų sistema būtų nepalyginamai patikimesnė ir saugesnė alternatyva“, – tvirtina I. Laurs.

Verslininkas pateikia pavyzdį iš įsidarbinimo srities: dabar darbdaviai dėl būsimojo darbuotojo dažniausiai sprendžia vertindami jo paties sukurtą gyvenimo aprašymą, kuris neišvengiamai yra subjektyvus. Tačiau technologija „blockchain“ suteiktų galimybę turėti profesinės kvalifikacijos registrų sistemą, kurioje būtų saugomi visi be išimties pasiekimai ir rekomendacijos.

I. Laurs neabejoja, kad pokyčių į nekilnojamojo turto sritį įneš naujo tipo sutartys, kurių sąlygos galės būti matomos ir prieinamos kiekvienam. Bet svarbiausia, kad dėl technologijos „blockchain“ nuomos procesas taps gerokai paprastesnis – nebereikės jokių priminimų apie mokėjimus ar skolas.

Revoliuciniai nekilnojamojo turto administravimo pokyčiai

Tačiau, pasak pašnekovo, išties revoliucinis dalykas nekilnojamojo turto srityje, kurį žada technologija „blockchain“, yra nekilnojamojo turto tokenizacija. Šis procesas suteiks galimybę padalyti nekilnojamąjį turtą į dalis, prilyginamas akcijoms. Dalys, kurias iš esmės gali įsigyti bet kas, iš karto susiejamos su objekto verte – jos galimu augimu, mažėjimu ir bendromis pajamomis.

„Tarkime, kodėl gi Kinijos pilietis negalėtų įsigyti Tomo Cruise’o namo dalies? Tikėtina, kad ateityje nekilnojamojo turto agentas galės investuotojui iš Indonezijos parduoti butą Vilniaus senamiestyje. Jei įmonių savininkai likvidumo siekia pardavinėdami akcijas, nekilnojamojo turto savininkai gali parduoti objekto dalis, remdamiesi ta pačia logika. Reikia atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju pats objekto turėjimas ir jo panaudojimas yra atskiri dalykai“, – esminę tokenizacijos proceso idėją aiškina investuotojas.

Be to, jis pabrėžia, kad didės tam tikrų specialistų poreikis: „Ateityje ypač išaugs tarpininkų ir įvairių institucijų vaidmuo. Būtent jiems teks atsakomybė užtikrinti efektyvų administravimą, kad savininkai, kurie gali būti už jūrų marių, gautų didžiausią naudą. Savaime suprantama, didės ne tik tarpininkų paklausa, bet ir reikalavimai jų kvalifikacijai.“

Tiesa, verslininkas pripažįsta, kad „blockchain“ pritaikymas nekilnojamojo turto sričiai gali vykti ne taip sklandžiai, kaip gali atrodyti iš pasakojimo: šį procesą neabejotinai sulėtins įvairūs reguliavimai, įstatymai ir biurokratiniai iššūkiai. „Ko gero, prireiks kelerių metų, kad pamatytume realius pokyčius, tačiau šiuo laikotarpiu turėtume sulaukti tarpininkaujančių organizacijų iškilimo – jos užtikrins sklandų perėjimą iš senojo nekilnojamojo turto administravimo modelio į naująjį“, – apibendrina I. Laurs.