Mano karta dar augo klausydamasi kasečių, šokinėdama per gumytę (ir berniukai), smėlio dėžėje iš stiklo gabalėlių ir augalų gamindama „sekretus“, o dabar vaikų gyvenimas vis dažniau verda prie ekrano. Neretai iš tėvų pasigirsta: „Kiek gali sėdėti prie tos dėžės?“ Dažniau – kompiuterio, rečiau – televizoriaus. Kodėl vaikus taip traukia, o tėvus atstumia technologijos?

Nostalgija vaikystei

UAB „Vaikystės sodas“ įkūrėja Austėja Landsbergienė sako, kad technologijų dar privengianti tėvų karta užaugo žaisdama futbolą ant žolės, o ne kompiuterio ar televizoriaus ekrane.

„Tėvams patinka, kai jų vaikai, kaip ir jie vaikystėje, mėgaujasi tais pačiais užsiėmimais. Tuomet juntama bendrystė ir tas potyris yra labai malonus, – sako A. Landsbergienė. – Kai su tokiu pačiu užsidegimu vaikas parodo norą domėtis kompiuteriu, tėvai dažniausiai pasiūlo geriau eiti paskaityti arba užsiimti „normaliais“ dalykais.“

Anot „Vaikystės sodo“ įkūrėjos, tėvai paprasčiausiai mažiau žino apie technologijas, todėl jų vengia.

Netinkamai sudėlioti akcentai

Dar viena priežastis, anot A. Landsbergienės, yra ta, kad tyrimais įrodytas neigiamas technologijų poveikis.

„Vos tik tėvai randa tokius tyrimo rezultatus, socialinėse medijose nuvilnija ši žinia. Nors tyrimas atskleidžia ir teigiamų technologijų pusių, neigiamos pamatomos kur kas greičiau ir itin sureikšminamos“, – teigia A. Landsbergienė.

Kitokio vaikų darželio „Vaikystės sodas“ įkūrėja pateikia dar vieną pavyzdį – dažnai televizorių tapatiname su vaikų antsvorio problemomis: „Vaikas mažai juda, tad atsiranda ši problema, tačiau visai pamirštama, jog neretai žiūrėdamas animaciją vaikas užkandžiauja traškučiais ir užsigeria limonadu. Tad kuri didesnė problema – televizorius ar mityba?“

A. Landsbergienė siūlo, užuot baiminusis tokių tyrimų, įsiskaityti, kas juose sakoma. Kiek laiko reikia žiūrėti televizorių ar naršyti internete, kad tai taptų problemos šaltiniu? Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, koks turinys pasiekia vaiką iš ekrano.

„Jis nebūtinai žalingas. Juk yra dalykų, kuriuos iš tiesų geriau kartą pamatyti, nei 10 kartų apie juos išgirsti, – sako „Vaikystės sodo“ įkūrėja. – Kartą skaitydami vaikams knygą susidūrėme su žodžiu „stalaktitai“. Bandžiau paaiškinti, kas tai yra, bet galiausiai supratau, kad bus kur kas aiškiau, jei rasime fotografijų ar filmukų apie juos internete.“

Technologijos turi turėti savo vietą

Anot A. Landsbergienės, svarbu suvokti technologijų galimybes ir pranašumus ugdant vaiką, nes jų tikrai yra. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tėvų technologijų naudojimo įpročius.

„Jei tėvai yra įpratę įjungti televizorių vos grįžę iš darbo ir išjungti prieš eidami miegoti, nors vaikas ir praleis prie TV rekomenduojamą laiką, fone veikiantis televizorius turės poveikį ir tikrai viršys rekomenduojamo laiko ribas“, – sako „Vaikystės sodo“ įkūrėja.

Moteris šypteli, kad vaikai todėl ir yra mažesnio ūgio už suaugusiuosius, kad nepasiektų ant lentynos padėto telefono ar kompiuterio. O norėdami jį paimti turės paprašyti ar gerokai pasukti galvą, kaip pasiekti.

„Tėvai taip pat neretai bijo, kad jų vaikus per televizoriaus ekraną ar internete pasieks neigiama informacija, – sako A. Landsbergienė, – tačiau nuo to galima apsaugoti pritaikant interneto filtrus ir ribojant televizoriaus žiūrėjimo laiką.“

Apie „Vaikystės sodo“ verslo istoriją galite pasikaityti čia:

http://www.bznstart.lt/verslas/mano-verslas/15/Kas-auga-Vaikystes-soduose-arba-Keli-zvilgsniai-i-vaiku-darzeliu-tinkla