Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkų komanda suburta įmonės „NP5“ (projektų vadovė Viktorija Laucytė-Mizgerienė, VU – dr. Vytautas Žalys, dr. Margarita Jurevičienė, dr. Miglė Dovydaitienė, KU – dr. Laura Straubergaitė-Žalienė, Vilniaus kolegijos – dr. Eugenijus Mačerauskas, studentai Erikas Ašaka, Slavomir Četyrkovski) padėjo įgyvendinti ilgai vystytą įmonės idėją: sukūrė ir jau testuoja dirbtinio intelekto valdomą relaksacinę sistemą – „Kėdę“, skirtą autizmą turintiems vaikams.

Pasak Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto mokslininko dr. Eugenijaus Mačerausko, tokios sistemos kūrimo poreikis nulemtas realybės: „Pati idėja išsivystė iš asmeninės patirties ir bendraujant su autistiškus vaikus auginančiais tėvais. Autistiški vaikai labai gabūs ir pasiekia didžiulių rezultatų moksle, kūryboje, tačiau susikaupti dažnai trukdo emocinis nestabilumas. Būna, kad vaikas per pamoką dėl nežinomų priežasčių patiria neigiamą emociją ir lieka nedarbingas ištisas valandas, kol nusiramina. Taip gimė mintis sukurti sistemą, kuri padėtų vaikams nusiraminti. Smagu, kad UAB „NP5“ subūrė mokslininkų komandą, kuri yra iš skirtingų Lietuvos aukštojo mokslo institucijų. Paramą skyrė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra – MITA ir įmonė „NP5“. Šis projektas yra aukštųjų technologijų mokslo projektas, kuriame susijungė mokslas ir verslas, spręsdamas aktualius visuomenės narių poreikius.“

Ateities technologijos tampa realybe

Relaksacinės sistemos veikimas vaikams paremtas trijų jutiminių komponentų sinteze: „Relaksacijos metu vaikas atsigula į specialią vibruojančią kėdę ir klausosi specialiai sukurtos garsinės fonogramos iš muzikinių garsų, miško ošimo, delfinų, Tibeto vienuolių muzikos ir kt. parinktų muzikinių relaksacinių garsų. Sinchroniškai su muzikos garsais relaksacinė „Kėdė“ veikia vaiką atpalaiduojančia vibracija su specialiai sukurtu mikromasažiniu scenarijumi. Taip aktyvinama klausa, juntamas švelnus judesys. Parenkamas spalvinis apšvietimas, atitinkantis muzikos garsų kuriamą nuotaiką. Stebint vaiko emocinę išraišką veide parenkama muzika, stiprėjanti ar silpnėjanti vibracija, apšvietimo intensyvumas – visą šią dermę kuria dirbtinis intelektas. Vaiko veido stebėseną atlieka sistemoje įmontuota vaizdo kamera. Analogų pasaulyje neturinti, emocijas atpažįstanti dirbtinio intelekto programa nustato, kaip vaikas reaguoja į atpalaiduojantį poveikį ir kiekvienam vaikui parenka individualų relaksacinį scenarijų.“ UAB „NP5“ ir mokslininkų komandai pavyko sukurti analogų pasaulyje neturinčią kompiuterinės empatijos programą, kuri ateityje gali būti taikoma ne tik relaksacinėse sistemose, bet ir kuriant kompiuterius, gebančius atlikti automatinio psichologo funkcijas.

Testavimai patvirtino relaksacinių scenarijų sėkmę

Buvo atlikti pirmieji relaksacinės sistemos testavimai stebint, kaip relaksacinis scenarijus veikia vaikus. Testavime dalyvavo 30 skirtingo amžiaus ir skirtingo tipo sutrikimų vaikų su tėveliais. Iš testavime dalyvavusiųjų tėvų ir vaikų reakcijų ir atsiliepimų galima teigti, kad sistema tikrai veikia ir padeda vaikui nusiraminti. Nebuvo fiksuota neigiamų reakcijų, daugiau nei 80 % buvo absoliučiai teigiami vertinimai ir tik maža dalis neutralių.
Pasak mokslininkų, testavimo rezultatai leidžia naudoti šią relaksacinę sistemą, kartu kurti ir kitas sistemas, kurios pakeis ar sumažins medikamentų poreikį. Išmanioji relaksacinė sistema – tai medicininis prietaisas, kuris sumažins netinkamą vaikų elgesį esant jutimų perkrovoms ir sugrąžins juos į normalią emocinę būseną.
Ši UAB „NP5“ ir mokslininkų komandos sukurta sistema yra pirmoji, bet ne paskutinė.