Daugumai žmonių dirbtinis intelektas tarsi tolima ateitis. Spalio 30 d. vakarą „AI BOOST Lithuania“ drauge su „MITA“ rengė virtualų ir bauginantį „Dirbtinio intelekto Heloviną: mitai apie DI“. Renginys subūrė mokslininkus ir aistruolius padiskutuoti, kas mūsų laukia technologiniame lauke. Taip pat buvo aptartos ir ekonomikos bei bioetikos temos.

Kas yra intelektas?

Vakarą pradėjo Helsinkio universiteto gyvybės mokslų informatikos profesorė Indrė Žliobaitė. Ji kėlė intelekto suvokimo klausimus ir nagrinėjo skirtingus apibrėžimus. Profesorė pabrėžė, kad intelektas nėra vien tik sprendimų generavimas. Nesvarbu, ar jis dirbtinis, ar nedirbtinis, pirmiausia tai yra sprendimų įvertinimas. Platesne prasme intelektas yra ne tik tikslinis mokymasis, bet ir mūsų kultūra, kontekstas, ką esame išmokę. Būtent tai ir yra dirbtinio intelekto trūkumas. Iš kasdienio gyvenimo žinome, kad jei paleisime tušinuką, jis nukris. Dirbtinio intelekto sistemai tokius pasaulio dėsnius reikia nurodyti tiesiogiai.

I. Žliobaitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad kultūra nėra vienalytis reiškinys. Ji rėmėsi 2018 m. atliktu moralinės mašinos eksperimentu. Jo metu respondentų buvo prašoma prioretizuoti, ką gelbėtų pirmiausia, jei įvyktų nelaimingas įvykis su savaiminio vairavimo automobiliu. Tyrimas parodė, kad skirtingose pasaulio vietose vyrauja skirtingi atsakymai, o žmonės aiškiai turi savo nuomones. Tai reiškia, kad nėra vieno atsakymo, kaip veikia pasaulis.

Bendrasis dirbtinis intelektas

Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas, „Tribe of AI“ įkūrėjas Dovydas Čeilutka kalbėjo apie dirbtinio (AI) ir bendrojo dirbtinio intelekto (AGI) skirtumus, kurie dažnai yra painiojami: „Tai, ką turime dabar, yra siaurasis dirbtinis intelektas. Bendrasis dirbtinis intelektas yra protingesnis už žmogų visomis prasmėmis – ne tik skaičiavimais, bet ir kalba, įtikinėjimu. Bijoti AGI yra tas pats, kaip rūpintis žmonių pertekliumi Marse.“

Vėliau dirbtinio intelekto entuziastas, biohakeris, posthumanistas Mindaugas Bružas teigė, kad greičiausiai bendrasis dirbtinis intelektas atsiras daugumai tuo net netikint, kaip buvo ir su atominių ginklų išradimu. 

D. Čeilutka pasakojo, kad yra keletas kelių, kaip mes pasieksime bendrąjį dirbtinį intelektą. Tai gali būti žmogaus proto arba mąstymo algoritmo perkėlimas į mašinas. Kai tai įvyks, prognozuojamas greitas augimas: „Jei sistema bus protingesnė už žmogų, įsivaizduokite, kas bus: rytoj bus antra versija, poryt trečia. Tai bus mašina, galinti dirbti be atostogų ar pertraukų. Tokiu atveju žmogų lenks labai greitai.“ Vis dėlto pašnekovas pripažįsta, kad nėra taip paprasta pasakyti bendrajam dirbtiniam intelektui, ką mes norime, kad jis padarytų.

Ar dirbtinis intelektas reikš skurdą?

Įžvalgomis apie žmonių likimą darbo rinkoje, dalijosi Donatas Tamošauskas, startuolio „FinGenesis“ mašininio mokymosi inžinierių komandos vadovas. Savo kalbą jis pradėjo nuo pavyzdžio, kad dirbtinis intelektas yra blogasis Robino Hudo dvynys, kuris atima turtą iš neturtingųjų ir jį atiduoda turtingiesiems. Specialistas aptarė dažnai girdimą nuogąstavimą, kad dirbtinis intelektas atims iš mūsų darbus: „O ar jums yra tekę susimąstyti, kur šitie darbai nukeliaus ir kur nukeliaus pinigai, gauti už tuos darbus, ką veiks žmonės, kurie neturės tų darbų?“ – teiravosi D. Tamošauskas.

Pašnekovas dirbtinio intelekto paskatintą kapitalo pasiskirstymą skiria į dvi grupes: globalų ir lokalų. Anot jo, sumažės turtingųjų šalių kapitalo nutekėjimas mažiau turtingoms. Taip įvyks todėl, kad dirbtiniam intelektui pigi darbo jėga bus nereikalinga, o jauna darbo jėga taps destruktyviu minusu. Kalbėdamas apie tai, kas vyks turtingų valstybių viduje, D. Tamošauskas išsakė mintį, kad dirbtinis intelektas taps monopolizuojančia technologija: „Dirbtiniam intelektui reikia duomenų, kad jį išmokytume. Dažniausiai yra taip: kuo daugiau duomenų naudojama, tuo geresnis algoritmas. Kuo geresnis algoritmas, tuo – greičiausiai – daugiau vartotojų. Kuo daugiau vartotojų turėsime, tuo daugiau gausime duomenų, kuriuos galėsime naudoti algoritmui mokyti“, – ciklą paaiškino pašnekovas. 

Suteikiame žmogišką pavidalą

Vytauto Didžiojo universiteto Taikomosios informatikos fakulteto profesorius Tomas Krilavičius teigė, kad mes į ateitį žiūrime iš šiandienos perspektyvos. Pasak profesoriaus, esame linkę dirbtiniam intelektui suteikti žmogiškas savybes, bet greičiausiai jis bus visiškai kitoks, negu įsivaizduojame: „Galbūt jis bus visiškai kitoks ir paklausę, kas yra gyvenimo prasmė, po daug metų gausime atsakymą 42. Svarbus klausimas, kiek dirbtinis intelektas yra apskritai intelektas, ar jis mąstys žmogiškomis kategorijomis. Galbūt jis net nemąstys ta prasme, ką šiandien vadiname mąstymu. Greičiausiai ten bus kitos kategorijos, kitoks visko matymas“, – kalbėjo prof. T. Krilavičius.

Renginyje dalyvavęs Adomas Lingevičius, startuolio „WePower“ duomenų mokslininkas, taip pat akcentavo, kad bendrąjį dirbtinį intelektą sužmoginame. A. Lingevičius darė prielaidą, kad dirbtinis intelektas bus toks pats vienišas kaip ir žmonės, kurie jį kuria ir praleidžia daug laiko prie kompiuterio vienumoje. 

Būtina nepamiršti etinių klausimų

Psichologijos studentė, Europos psichologijos studentų asociacijų federacijos ir „Vilnius School of AI“ narė Monika Kisieliūtė diskusijoje kalbėto apie tai, kad bioetika kaip mokslas atsirado gerėjant technologijoms ir kilus dilemų dėl žmogaus gyvybės ir autonomijos. Kalbėdama apie dirbtinį intelektą, M. Kisieliūtė priminė, kad jis turi tarnauti mums, o ne mes jam. „Jei mes viską pasaulyje pažinsime ir suprasime viską, kas susiję su smegenimis, sugebėsime sukurti už save tobulesnes mašinas, ar tai neatims laisvos valios?“ – klausė ir pagalvoti ragino pašnekovė.