Pasak didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos įkūrėjos, socialinių mokslų daktarės Austėjos Landsbergienės, jeigu mokyklos išliks tokios pat atsparios kaitai kaip dabar, gali prireikti dar 50 metų, kol jos taps tokios, kokių reikia šiuolaikiniams žmonėms. Tačiau švietimo ekspertė išlieka optimistiška ir neatmeta galimybės, kad kaitos procesui mokyklose užteks vos penkmečio. Pašnekovės teigimu, dabar svarbiausia apskritai pradėti diskusiją apie tai, kokia turėtų būti gera mokykla.

Virtuali realybė ir dirbtinis intelektas

„Pabandykite įsivaizduoti biurą prieš 20 metų ir šiandien. Kaita yra neįtikėtina. Dabar įsivaizduokite mokyklą prieš 50 metų ir šiandien. Suolai, lenta, mokytojas, skambutis – mažai kas pasikeitė! Todėl drąsiai teigiu, kad kaita neišvengiama“, – sako A. Landsbergienė.

Jos manymu, didelė dalis į mokyklas ateinančių pokyčių yra tvirtai susiję su naujosiomis technologijomis. „Jau yra sprendimų, leidžiančių vaikams pasinerti į aplinką, apie kurią mokosi. Manau, kad to mokyklose daugės, ir vaikai iš tiesų turės galimybę dalyvauti Žalgirio mūšyje arba vaikščioti po virtualų mišką ir aptarti visų rūšių grybus, kuriuos mato“, – ateities klasės viziją piešia edukologijos mokslų daktarė.

„XXI a. keičia mokyklas. Jose dėmesys sutelkiamas į mokinį, o ne į sistemą. Tai sudaro sąlygas ir mokytojams, ir tėvams, ir vaikams – kiekvienas gali pasijusti it startuolis, kuriantis ateities mokyklą“

A. Landsbergienė

A. Landsbergienė tiki, kad gimnazijos lygmenyje taip pat vis daugiau pamokų kelsis į virtualią erdvę. „Nors šiuo metu vis dar nustebina virtualios pamokos, o kai kurie mokytojai apie tokias net nėra girdėję, po penkerių metų tokios pamokos vyks beveik kiekvienoje mokykloje“, – įsitikinusi pašnekovė.

Anot jos, ateityje pamokose bus naudojamas ir dirbtinis intelektas, leidžiantis nustatyti, kokie yra kiekvieno vaiko ugdymo(si) poreikiai. Tai leis individualizuoti švietimo procesą ir pritaikyti jį kiekvienam vaikui.

Vadovėliai, bibliotekos, rašymas ir internetas

„Mūsų įsivaizduojamų vadovėlių nebeliks“, – tvirtina A. Landsbergienė. Jos manymu, bibliotekos neišnyks, tačiau vis mažiau mokytojų, turinčių technologinių galimybių, laikysis įsikibę vieno vadovėlio. Pedagogai turės vadovėlius virtualiuose serveriuose ir galės naudotis mokyklos bei viešąja biblioteka – to bus daugiau nei pakankamai.

Beje, bibliotekoje dirbantis žmogus bus ne tas, kuris nuolat tildo vaikus, o tas, kuris stengiasi juos prakalbinti. Norėdami paskatinti vaikus skaityti, mokytojai turės ne tempti vaikus prie knygų, o knygas priartinti prie vaikų.

A. Landsbergienės teigimu, mokykla nebegali būti vieta, kur vaikas ateina tik gauti žinių. Tai vieta, kur vaikas ateina bendrauti, diskutuoti ir kurti. Todėl išsitrina darbo valandų, atostogų ir pamokų ribos.

Prie to prisideda ir auganti interneto bei technologijų skverbtis. Pastarosios, anot pašnekovės, turi būti ne pamoka, o priemonė kiekvienoje pamokoje.

Ne išimtis ir rašymo pamokos. Nors dar pasirodo straipsnių, teigiančių, kad privalu mokyti vaikus rašyti ranka, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Suomija, jau atsisako dailyraščio pamokų.

„Manau, kad toks pat likimas laukia visų mokyklų. Rašysime gražiai tik todėl, kad gerbsime tą, kuris skaitys mūsų raštą, o dailyraščio vaikai mokysis per pasirenkamąsias kaligrafijos pamokas“, – aiškina pašnekovė.

Mokyklos ten, kur jų reikia

Lietuvoje vis dar neleidžiama statyti laikinų mokyklų pastatų, tačiau, A. Landsbergienės manymu, tai laiko klausimas.

„Jos statomos Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Švedijoje, net kaimyninėje Latvijoje! Tokios mokyklos atliepia bendruomenės poreikius, atsiranda per trumpą laiką ten, kur labiausiai reikia, ir taupo valstybės lėšas, kurios, pavyzdžiui, galėtų būti panaudotos mokytojų atlyginimams kelti“, – sako pašnekovė.

Nors įvardyti tikslius ateities mokyklos pokyčius gana sudėtinga, A. Landsbergienė neabejoja, kad mokyklos jau po kelerių metų bus geresnės.

„XXI a. keičia mokyklas. Jose dėmesys sutelkiamas į mokinį, o ne į sistemą. Tai sudaro sąlygas ir mokytojams, ir tėvams, ir vaikams – kiekvienas gali pasijusti it startuolis, kuriantis ateities mokyklą“, – ateities mokyklos viziją apibendrina pašnekovė.