Kauno technologijos universiteto technologijų perdavimo projektų vadovas Tadas Prasauskas yra vienas iš unikalaus startuolio projekto bendraautorių. „Pažangiosios technologijos“ – tai aukštųjų technologijų startuolis, kurio specializacija yra 3D pluošto spausdinimo įrenginių kūrimas. 2018 m. pasirodęs startuolis nežada sustoti ir jau kuria planus, kaip sukurti inovatyvius medicininius produktus, prieinamus ir didžiajai visuomenės daliai.

Ilgai brandinta idėja

T. Prasauskas pasakoja, kad idėja apie 3D pluošto spausdinimo technologiją buvo brandinama gana ilgai: „Dar nuo 2015 m. mūsų galvose sukosi mintys, kad reikia bandyti savo žinias perkelti į kitą lygį, t. y. bandyti komercinti mokslo ir studijų institucijoje, šiuo atveju Kauno technologijos universitete, sukurtus MTEP rezultatus. Mūsų pradžia, kaip ir daugelio regione kuriamų startuolių, buvo „KTU Startup Space“, kurie būtent ir inkubuoja ankstyvosios stadijos startuolius.“

„Pastaraisiais metais 3D medicininių ir farmacinių produktų spausdinimo rinka plečiasi itin sparčiai.“

T. Prasauskas

Šis startuolis, palyginti su kitais, nėra tradicinis. „Pažangiųjų technologijų“ komandą sudaro ne ką tik studijas baigę ar vis dar studijuojantys jaunuoliai, bet ir gana didelę patirtį turintys, daktaro laipsnį įgiję tyrėjai. „Šiuo metu komandos branduolį sudaro keturi asmenys, kurie jau ilgus metus darbuojasi aplinkosaugos, chemijos inžinerijos, polimerų technologijos bei verslumo, antreprenerystės srityse. MB „Pažangiosios technologijos“ (angl. Volatile Innovation) komanda išsiskiria iš kitų savo universalumu būtent dėl sukauptos mokslinės patirties ir skirtingų jos narių kompetencijų. Šiuo metu visi startuolio autoriai yra iš KTU Cheminės technologijos fakulteto“, – sako T. Prasauskas.

Auganti rinka

„MB „Pažangiosios technologijos“ („Volatile Innovation“ – prekių ženklas) startuolį ar atžalinę įmonę (angl. spin-off) galėčiau įvardyti kaip aukštųjų technologijų startuolį, kuriantį 3D pluošto spausdinimo įrenginius, skirtus įprastiems polimerams transformuoti į didelės pridėtinės vertės nano- ir mikropluošto medžiagas. Toks 3D spausdinimo ir nano- ar mikropluošto struktūrų formavimo principų sujungimas turi didelį potencialą medicininio 3D spausdinimo rinkoje. Ypač vertingas šių funkcionalizuotų nano- ir mikrostruktūrinių medžiagų taikymas yra farmacijos ir medicinos srityse, įskaitant audinių inžineriją (regeneracinė medicina), vaistų pernešimą, biologiškai aktyvių molekulių imobilizavimą ir atskyrimą. Tai yra tos sritys, kuriose šiuo metu matome didžiausią potencialą, tačiau tai tikrai nėra viskas ir, sujungus 3D spausdinimo bei elektroverpimo technologijas, įvairus pritaikymas yra galimas švariųjų technologijų (angl. CleanTech) sektoriuje (žaliosios technologijos: filtravimo membranos orui ir vandeniui valyti), maisto pramonėje (pakavimo medžiagos, plėvelės), chemijos inžinerijos pramonėje (anglies nanovamzdeliai, katalizatoriai) ir kt.“, – plačiau apie startuolį ir jo naudą paaiškina bendraįkūrėjis.

Pašnekovas sako, kad šiuo metu startuolio komanda orientuojasi į verslo verslui (B2B) veiklos modelį. Ateities planuose – verslo klientui (B2C) modelis, nes yra planų bendradarbiauti su sveikatos srities atstovais ir kurti inovatyvius medicininius produktus, kurie galėtų būti prieinami plačiajai visuomenei.

„Pastaraisiais metais 3D medicininių ir farmacinių produktų spausdinimo rinka plečiasi itin sparčiai. Remiantis rinkos atliktais skaičiavimais, prognozuojama, kad apie 2025–2027 m. pasaulinė rinka sieks bent 4–6 mlrd. JAV dolerių, tai yra 10 kartų didesnės apimtys nei 2016 m. (400–600 mln. JAV dolerių), o laukiamas bendras metinio augimo koeficientas sieks maždaug 18 proc.“, – apie rinkos augimą pasakoja T. Prasauskas.

Pritrūko laiko

Startuolio kūrimas, pasak pašnekovo, nebuvo sudėtingas procesas, tačiau pati didžiausia problema, su kuria susidūrė startuolio kūrėjai, buvo laiko trūkumas: „Visi buvome ir šiuo metu esame įsipareigoję ir kitoms veikloms, t. y. aktyvus dalyvavimas mokslinėje ir studijų veikloje, kuri yra be galo svarbi ir tolesnei atžalinės įmonės raidai. Kadangi mūsų veikla nėra tiesiog „perki ir parduodi“, mes kuriame technologines inovacijas, todėl kiekvieną dieną turime žengti koja kojon su pirmaujančiais pasaulio mokslo centrais ir pasiūlyti rinkai ką nors naujo ar konkurencingo.“

Kitas iššūkis yra tai, kad yra ne viena, o keletas idėjų ir jas visas norisi išbandyti, bet tam tiesiog neužtenka turimų resursų ir reikia apsistoti ties viena pagrindine veikla. „Taip pat pasirodė, kad kai kurios idėjos, kurios moksliniu požiūriu buvo daug žadančios, visgi rinkoje iki šios dienos nebuvo gyvybingos. Per kelerius metus teko nemažai keisti, kol išsigryninome pagrindines veiklas“, – pasakoja „Pažangiųjų technologijų“ komandos atstovas.

Reikia veikti

O ko jauniems startuoliams palinkėtų T. Prasauskas? „Turbūt banalus atsakymas, tačiau reikia imti ir daryti. Kol tu mąstai, lauki kažkokios progos, tuo pačiu metu dar bent kelios kitos jaunos komandos tą patį daro kitur ir tu tiesiog pavėluoji su savo idėjomis rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra sudarytos tikrai palankios sąlygos kurtis startuoliams ir atžalinėms įmonėms, vykdomos inkubavimo ir akceleravimo programos, nemaža dalis valstybinio finansavimo skiriama jaunoms komandoms. Ta pati „KTU Startup Space“ komanda yra visada pasiruošusi padėti ir pakonsultuoti visais rūpimais klausimais, o klausimų pradžioje yra tikrai be galo daug. Todėl pirmyn!“